Iki pat savaitgalio dienos daugmaž vienodos. Abigailė priprato prie naujos rutinos: atsikėlimas nei karto nespaudžiant “snausti”, ne daugiau nei vienas puodelis kavos su pusryčiais, kelionė iki sesės mokyklos, tada, priklausomai nuo paskaitų laiko universitetas arba darbas. Pertraukos ir tarpai tarp paskaitų universiteto bibliotekoje darant namų darbus ir rašant kursinį darbą. Kavos puodelis iš karštų gėrimų aparato. Kartais ir antras, tik jokiu būdu ne dvigubas espresso - pasimokė visam gyvenimui. Vakarais visas dėmesys Gabrielei su namų darbais, vakarienė ir miegas, dažniausiai apsikabinus žaislą. Gyvenimas tapo mažiau chaotiškas palyginus su gyvenimu vienai.

Penktadienis. Paskaitų nėra, į darbą irgi nereikia. Visa diena sau. Tėvai pareiškia išvykstantys porai dienų į pasimatymą. Jie labai reguliariai eina į tokius pasimatymus. Abigailei tai nesuprantama. Kokia prasmė eiti į tuos pasimatymus? Seniai susituokę, o jiems dar pasimatymų reikia. Kas iš to, jei grįžę vėl elgiasi lyg susituokę su darbu ir nieko aplink nemato… Kaskart tėvams išvykus į pasimatymą ar kur kitur Abigailė su Gabriele būdavo išvežamos pas senelį. Ne taip ir blogai, bet Abigailės nuomone tai vyksta per dažnai. Paklausiu tėčio apie tuos pasimatymus kai grįš. Sulaukus paauglystės Abigailė ėmė naudotis tėvų pasimatymais - vos šiems išvykus surengdavo vakarėlį kodiniu pavadinimu “merginų vakaras” arba vykdavo į vakarėlius pas klasiokes, aštuoniolikos jau ir į klubus išsliūkindavo, Panašu, kad šis penktadienis nebus niekuo išskirtinis. Šiandien savo namuose vakarėlio rengti nenori, tad su Deimante susitarė, kad eis į naktinį klubą. Jei viskas vyks pagal planą šiandien nueis į susirinkimą, o po jo pasilinksmins. O jei vakaras bus itin sėkmingas gal šią naktį praleis ne viena. Nusipelnė atsipalaiduoti po įtemptos savaitės. O vienai užsiiminėti neįdomu ir nuobodu. Tai tenkino paauglystėje, bet greitai atsibodo. Greitai padaro namų darbus pirmadieniui, kad rytoj galėtų ramiai išsiblaivyti, nes greičiausiai namo grįš visiškai girta.

Su Gabriele pažiūri filmą ir abi pasidaro daug įvairių užkandžių, galiausiai garsiai įsijungia muzikos. Bet ne per daug garsiai, kad galėtų kalbėtis. Kelios valandos iki susirinkimo tiesiog pralekia. Tobulos dienos pradžia. Nors Abigailė nėra nusiteikusi rimtiems pokalbiams, Gabrielė užveda rimtą temą ir atrodo nuoširdžiai susirūpinusi.

- Abigaile, ar tu įsitikinusi, kad neturi problemų su alkoholiu? Jau paauglystėje tavo vakarėliai neapsieidavo be alkoholio. Praeitą savaitę minėjai, kad gėrei viena, dabar vėl kažkur eisi gerti. Kiek aš galiu tave pridenginėti? Ir nesakyk, kad viską kontroliuoji. Puikiai žinai, kad nors esi pilnametė, dabar gyveni tėvų namuose, tad galioja tėvų taisyklės. Ypač dėl alkoholio vartojimo.
- Neturėtum dėl to jaudintis. Jeigu ir geriu tai tik savaitgaliais. Penktadieniai yra ta diena kai galiu pasilinksminti ir atsipalaiduoti. Eisiu ne gerti, o pasilinksminti į klubą, nebus taip, kad išvien gersim. Pašoksim, išgersim kokteiliukų. Nėra ko jaudintis, sesute. Dažniausiai net neprisigeriu. Aš daug dirbu, mokausi, dabar dar tas kursinio rašymas. Paauglystėje irgi daug visokių rūpesčių buvo dėl mokslų. Dar ir be mokslų visokių pareigų turėjau. Alkoholis padeda, kai nepadaugini. Per daug nesveika, žinoma.

Telefone pasižiūri kiek valandų ir susiruošia eiti. Kad tik nepavėluotų. Į paprastą kuprinę susideda makiažo priemones, prieš tai pasidažiusi kukliai, kad tiktų susirinkimui. Tvarkingai įsideda idealiai sulankstytą vakarinę suknelę, kūno spalvos pėdkelnes ir juodą kiek blizgantį švarkelį, nedidelę delninukę. Viskas telpa į kuprinę. Nusprendžia, kad kuprinę paliks pas Deimantę, o ryte pasiims. Tikrai eis apsiforminti prieš einant į klubą. Susirinkimui apsirengia stilingai, bet padoriai, tiesa, apranga išryškina jos pavydėtiną figūrą. Į ausis įsisega kabančius sidabro spalvos lašo formos auskarus. Taip pat pasipuošia sidabro spalvos grandinėle su širdelės formos pakabuku. Nužvelgia save veidrodyje ir patenkinta nusišypso. Apkabinusi sesę globėjiškai pabučiuoja į kaktą ir atsisveikina. Kadangi ilgi juodi batai netelpa į kuprinę, su jais nusprendžia eiti į susirinkimą. Mašinoje garsiai įsijungia muziką ir tiesiog pakylėta važiuoja į susirinkimą. Šiandien, kitaip nei prieš savaitę, iš tikrųjų nori dalyvauti. Nors dalintis dar neketina.

Atvyksta per anksti. Kambaryje dar mažai žmonių. Svarbiausia, kad Izabelė jau atėjusi. Pirma prieina prie globėjos ir šiltai ją apkabina. Natanielis nedrąsiai pagiria Abigailę, kad ši gražiai atrodo. Vaikinas stengiasi akivaizdžiai nenužiūrinėti prieš jį esančios merginos, nors akis atitraukti sunku. Ši šaltai padėkoja ir neprisileidžia apkabinimui. Jei šalia nebūtų Izabelės, galbūt net nepadėkotų už komplimentą. Izabelė paprašo pagalbos ruošiantis susirinkimui - išdėlioti kėdes, uždegti žvakę, ant stalo sudėti literatūrą. Ši iš karto ir pasišauna viską daryti. Tuo tarpu Natanielis bando susikaupti, nors žvilgsnį kausto aptempta dailius moteriškus apvalumus išryškinanti Abigailės apranga. 

- Gal gali su Abigaile asmeniškai pasikalbėti dėl jos aprangos? Negaliu susikaupti. Per daug gundo… - Natanielis ima skųstis Izabelei, tyliai, kad Abigailė negirdėtų.
- Valdykis, Saliamonai - tyliai nusijuokia.
- Man iki Saliamono toli. Toks jausmas, kad ji čia ateina vyro ieškoti… Taip rengiasi…
- Neteisk ir nebūsi teisiamas. Ko jūs čia kibirkščiuojat abu. Skundžiatės vienas kitu. Gal pagaliau išsiaiškinkit tarpusavyje? - Izabelė ne juokais susierzina - juk ne su mini suknele ir gilia iškirpte atėjo. Čia dar visai padoriai. Esu ir baisiau mačiusi. 

Abigailė uždega žvakę ir vėl tarsi prisiklijuoja prie Izabelės. Trumpai nupasakoja apie savo “apreiškimą” antradienį ir garsiai pripažįsta, kad nieko nekontroliuoja, net jei jai pačiai kartais atrodo kitaip. Izabelė paskatina ją susirinkime pasidalinti apie tokį apreiškimą, nes jis labai svarbus. Po truputį pradeda rinktis ir kiti grupės nariai. Nors jau visus pažįsta, ima pastebimai jaudintis. Tai pastebėjusi Izabelė iš karto ją apkabina ir kelias minutes laiko už rankos, Šįkart susirinkimą veda kita moteris. Kaip ir pirmą kartą, žiūrėdama į žvakės liepsną, nurimsta. Jai palengvėja, kad šįkart Natanielis sėdi kiek toliau nuo jos. Šįkart net į maldą nežiūri priešiškai. Jeigu jau reikia, tai reikia, pagalvoja mechaniškai atkartodama žodžius. Visą savaitę sąžiningai pakartodavo maldą kiekvieną rytą, kaip Izabelė ir prašė. Visi dalinasi iš eilės, ir nors dalintis neketino, atėjus jos eilei vis dėl to trumpai pasidalina apie savo bejėgiškumą ir nesugebėjimą nieko kontroliuoti. Užsimena ir apie nerimo sutrikimą. Po susirinkimo jau jaučiasi drąsiau neformaliame pasisėdėjime. Galiausiai pasiūlo visiems apsikabinti prieš atsisveikinant. Gal tai taps grupės tradicija? Apsikabinimai tikrai gydo ir guodžia. Apsikabinusi su visais grupės nariais negali sulaikyti šypsenos. Nesureikšmina, kad apkabino net Natanielį. Tegul nesitiki, kad tas apkabinimas prives prie draugystės. Nuvažiavusi pas Deimantę pasveikina ją nuoširdžiu ir jausmingu apkabinimu.

Svetainėje nieko nesidrovėdama persirengia klubine apranga. Jaučia, kad mergina ją nužiūrinėja ir net mėgaujausi žvilgsniais. Persirengusi išgirsta draugės komentarą, kad su tokia apranga akivaizdu, kad Abigailė šį vakarą praleis ne viena. Įprastai Deimantė nesimėto tokiais pareiškimais, bet tai Abigailę pamalonina kur kas labiau nei “gražiai atrodai”. Net kiek parausta, kas jai yra nebūdinga. Kas čia vyksta, negi ir vėl pradedu įsimylėti?

- Žinoma, kad ne viena. Net jei nieko nenukabinsiu, tai bent jau su tavimi pabūsiu. O jei ir nukabinsiu, visą naktį pas jį neliksiu, tad galėsime pratęsti pas mane. Tad neišjunk telefono.
- Už tai ir išgerkim! - mergina garsiai atidaro šampano butelį.

Ant stalo puikuojasi dvi taurės. Prieš pakeldamos taures dar kartą pakartoja “Už tai ir išgerkim! ”. Ši paprasta, jau net nuvalkiota frazė jau seniai tapo jų tostu. Gurkšnoja lėtai, kadangi laiko iki klubo atsidarymo dar daug. Abigailė pradeda pasakoti apie jai ramybės neduodantį Natanielį ir jo perdėtą dėmesį ir tai, kad šiandien pagyrė Abigailės aprangą. Taip pat prasitaria po susirinkimo nugirdusi, kad šis taip pat ketina eiti į klubą. Įdomu ką tas šventasis ten veiks. Negi Evangeliją skelbs padavėjams ir šokėjoms. Balsu nusijuokia įsivaizduodama “šventąjį” dalinantį lankstinukus ir pasakojantį apie Dievo meilę arba kviečiantį ateiti į bažnyčią. Deimantė pasisiūlo atitraukti jo dėmesį jei nutiks taip, kad šis taip pat apsilankys tame pačiame klube, o jei reikės, net apsimes esanti Abigailės mergina, kas nėra per daug toli nuo tiesos. Kuo toliau tuo labiau neapibrėžti darosi merginų santykiai. Prieš išeidamos abi pasitikrina savo makiažą. Juk turi atrodyti nepriekaištingai ir prikaustyti kitų dėmesį.

Patenkintos savo išvaizda patraukia prie klubo. Apsauginis jas lengvai įleidžia, į asmens dokumentus tik greitai užmeta akį ir palinki gero vakaro. Susikibusios įžengia į gausybės ryškių blyksinčių šviesų ir garsios muzikos sūkurį. Viena nuo kitos neatsitraukdamos keliauja tiesiai prie baro ir mėgaujasi gausybe jas lydinčių žvilgsnių. Abi užsisako Blue Lagoon kokteilį ir kantriai laukia kol jis bus pagamintas. Šokių aikštelė pustuštė, tad niekas prie jų neprieina ir neužkalbina.

Aplink daug susigrupavusių vaikinų ir merginų. Visi, rodos, šoka savo grupelėse. Pasiėmusios savo kokteilius nuskuba į aikštelę. Ilgą laiką šoka dviese. Stiklinė vis tuštėja ir alkoholis verčia merginas vis labiau atsipalaiduoti. Deimantė atsargiai apsižvalgo ir staiga prisiglaudžia prie draugės visu kūnu ir suneria jų piršus. Natanielis. Šaunuolė. Parodykim jam, kad jis visiškai manęs nedomina, pagalvoja net nesižvalgydama atgal. Tiesiog jaučia, kad Natanielis jas abi stebi, tad tęsia “spektaklį”. Visiškai nesivaržydama pabučiuoja draugę į lūpas. Merginos be žodžių komunikuoja, vienas prisilietimas išprovokuoja tinkamą kitos atsaką, tad “spektaklis” atrodo tikrai įtikinantis. Rodos abi trumpam tapo viena. Natanieliui dingus iš abiejų akiračių galiausia sustabdo savo glamones, nors ir negali paneigti savo susijaudinimo. Abigailė vėl nutempia Deimantę prie baro antram kokteiliui. Kol laukia kokteilio tyliai sėdi apkabinusios viena kitą per liemenį. Jau viliasi, kad joks vaikinas taip ir neprieis ir šį vakarą praleis dviese. Aistros kibirkštys darosi nevaldomos. Abigailė nedrąsiai prisiliečia prie draugės kojų ir sulaukia pritarimo - šilto žvilgsnio ir šypsenos. Pirštai palenda po merginos trumpa suknele kas abi priverčia nurausti. Širdis pradeda pašėlusiai daužytis. Nė nesitikėjo, kad taip žaisdama iš tikrųjų kažką pajus. Įprastai nieko nejaučia. Juk viskas prasidėjo, kaip nekaltas spektaklis, kad atsikratyti Natanielio. Pažvelgusi draugei į akis supranta, kad ir ši susijaudinusi. Ji meistriškai skenuoja geismą tiesiog žmonėms iš akių. Keista, bet Natanielio akyse to nepastebėjo. Gal aš čia prisimąsčiau ir Natanielis iš tikrųjų man visiškai nesimpatizuoja? Vos mintims pradedant bėgti link Natanielio, vienas žavus nepažįstamasis pasisiūlo abiems nupirkti dar po vieną kokteilį. Abigailė entuziastingai sutinka. Išgėrus kokteilį vaikinas pasikviečia Abigailę pašokti. Dabar puiki proga… Nesivaržydama ima gundyti nepažįstamąjį, bet šis perpratęs merginą susinepatogina. 

- Suprantu, kur lenki, bet… Netraukia manęs moterys. Norėjau tik pašokti, nieko daugiau.
- Tai kodėl pirkai man gėrimą?
- Nežinojau kaip kitaip užkalbinti.
- Na, gero laiko tau. Ačiū už gėrimą. Kai esu išgėrusi sunkiai valdausi.
- Pasilinksmink. Tikrai ką nors nukabinsi.

Ši pažvelgia į Deimantę. Ši toliau sėdi prie baro. Viena. Abigailei iš gailesčio suspaudžia širdį, tad ši prieina prie draugės ir prisiglaudžia. Šįkart ne tam, kad pavaidintų, o nuoširdžiai. Pabučiuoja merginos plaukus ir pajaučia, kad šie kvepia braškėmis. Dar kurį laiką pašoka ir išsikvietusios Bolt važiuoja pas Abigailę. Visame name tamsu, vadinasi, Gabrielė miega. Merginos tyliai nueina į Abigailės kambarį. Apimta aistros ir švelnumo Abigailė švelniai priglaudžia Deimantę prie sienos ir pabučiuoja dar aistringiau nei šokių aikštelėje. Iki šiol Abigailės namai buvo uždrausta zona. Su žmonėmis visada miegodavo jų namuose arba rasdavo tarpinį variantą. Abi elgiasi itin švelniai. Daug švelniau nei Abigailė įpratusi. Kūnas reaguoja į kiekvieną prisilietimą jautriau nei įprastai. Kambarys prisipildo tylių dejonių - Gabrielė jokiu būdu negali suprasti kas vyksta, net išgėrusios merginos tai puikiai supranta. Nėra laiko galvoti, kas nutiks jų draugystei po šios nakties. Lieka tik aistra, kuriai abi atsiduoda. Jausmų ir emocijų daug, bet Abigailė nustumia jas į šalį. Viską apgalvos rytoj. Užmiega apsikabinusios, kaip niekad arti.