1932.  Matai tai, ko šaukiasi tavo natura humana; randi tai, ko šaukiasi tavo natura humana; esi tai, ko šaukiasi tavo natura humana.
 
1931.  Socialinės disfunkcijos fenomenas: karalius ir jo svita.
 
1930.  The paradox of image: aktyvaus dėmesio blokavimas.
 
1929.  Dura lex - sed lex: vaizduotės proficitas kompensuoja intelekto deficitą.
 
1928.  Momentas gal ir nevaldomas, tik jo pasekmes valdo socialinis ir teisinis reguliavimas.
 
1927.  Laužomi sparnai. Už ką!!! – kol subjektas negalės atsakyti į šį klausimą, tol natura  humana ir  societas humana pozityviosios dinamikos nebus.
 
1926.  Gyvenimą sugadina ir minios meilė.
 
1925.  Phantasia pathologica syndrome: aš matau, vadinasi, aš dalyvauju.
 
1924.  Socialinis paradoksas: socialinių kontaktų notacija dissonans su socialinių kontaktų konotacija.
 
1923.  Karo pradžia nelemia nei jo pabaigos, nei jo vertinimo, tik karą.
 
1922.  Pažinsi vadą iš jo kariuomenės.
 
1921.  Nekurių processus, kaip ir jų subjektų, pergalė neįmanoma.   
 
1920.  Atėjęs į sapną, išeisi meilės nepatyręs.
 
1919.   Geriau diena laimės nei gyvenimas baimės.
 
1918.  Ko nėra, apie tai nėra ir žodžių. Nėra žodžių – nėra minčių. Yra mintys – yra žodžiai ir veiksmai.
 
1917.  Tik graži – ne aktorė, o modelis.
 
1916.  Gerovė, kaip ir blogovė, anksčiau ar vėliau prašosi kaitos.
 
1915.  Laisvė – tai laisva Sielos ir Minties polėkio platybė.
 
1914.  Gęsta laužas, bet ne Šviesa.
 
1913.  Kvapniųjų jazminų užburiantis šokis – Baltoji Gyvenimo Preliudija.