Klausiu,
kaip su tais
Rasų vainikėliais?
A?
Jie vėl
senomis vagomis
išplaukė pasroviui,
žvakelėmis
pasišviesdami,
giesmėmis apgiedoti.
...?...
Laumės
irstosi gaiviais
ežerynais, o
jųjų bildukai,
tarsi pakvaišę
kaimynai,
šlaistosi naktimis
šunis lodydami.
Ek...
Tiek tos nakties
ir to triukšmo
ilgiausiosios
metų dienos garbei.
Medumi
kvepia liepos,
pievos atolui kaupiasi.
Vyšnių raudonis
gundo septynis
brolius, gundo.
Tai vis tik
kaip su tais
Rasų vainikėliais,
po Švento Jono?
Vaikai senovėje,
sako, dažniausiai
gimdavo kovą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2023-06-26 20:52:15
Puikiai sumąstyta ir išreikšta. Nuplaukė, nuplaukė vainikėliai su žvakelėmis,
nulingavo, o gal ir paskendo...
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-06-25 21:49:44
Manau,kad gamtoje visą laiką išlieka pusiausvyra: jeigu rasoti rūtų vainikėliai prarandami ieškant paparčio žiedo, tai jų vietoje turi kitkas atsirasti.
Vainikų plukdymas. Tai keturių pasaulio stichijų – žemės, oro, ugnies ir vandens – sujungimo, sąlyčio pagerbimo apeiga. Augalų vainikas su viduje degančia trapia ugnimi – tarsi atspindys paties žmogaus paleisto plaukti gyvenimo upe. Galime stebėti, kaip tam vainikui seksis išsaugoti savo šviesą vandens stichijoje.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-06-25 20:53:21
Vaikai senovėje gimdavo kitaip. :D