Aš vėl linų lauke, kur šitaip gera,
Kur akys bėga mėlyna banga.
Šviesias mintis į aukštą dangų kelia
Ir ten, ir čia — tyriausia žydruma.
 
Linai linai — vaikystės švyturėliai,
Tiktai dabar jau jų labai mažai.
Džiaugies į lauką pražydusį atėjęs,
Tarsi, į ežerą šilčiausią įbridai.
 
Jame pabūt minutės tau mažoka,
Stovėtum, kol išvys tiktai lietus.
Jauti — tapai užburtas, gal besotis,
Pamilęs vėlei sutiktus linus.
 
Linų žiedai – lietuvio žydros akys,
Tyra tyra sielos jausmų gelmė.
Iš jos gyvent į žemę kilo sakmės,
Ir priesaika gyvenimą mylėt.
 
...........................................
Aš vėl linų lauke.
O gal reikėtų jau kitaip truputį?
Aš dar linų lauke.
Leisk, Viešpatie, ilgiau jame pabūti.