Gatvėj žingsniai. Girgžda sniegas. Mėnesiena.
Tyli eglės padabintos sidabru.
Tu ateik dar vieną kartą čia, tik vieną,
Kaip kadais su žvilgsniu draugišku, tyru.

Pakalbėsim snaigėms tyliai krintant,
Praeities nebeminėsime daugiau.
Pasakysi, ar tikrai esi laimingas,
Pasakysi, ar ji gera būna tau.

Tau norėčiau laimės palinkėti
Ir kažką užgniaužti širdyje...

Kai jau Tavo žingsnių negirdėsiu,
Suksis snaigės ir ant veido kris.
Ant draugystės buvusios griuvėsių
Liksiu aš ir budintis šiaurys.

Ir daugiau čia niekad neateisim,
Mūsų pėdas vėjas užpustys.
Tu ateik dar vieną kartą, kaip kadaise,
Vieną tylų vakarą užklysk.

Atsisveikinsim – o aš dar pastovėsiu,
Kol šešėlis nulinguos brangus...