Per aguonom rausvuojantį lauką
Pažiūrėk, mūsų vasara plaukia...
Ji saulėta, šviesi, rugiaplaukė,
Sūkuriuoja žieduos ištisai...
Net gegutės nutilo. Užkimo?
Gal akuotais paspringo? Kas žino...
Bet plaukuose šarma įsipynus
Neišnyksta. Netirpsta visai.
Tik per greitai, pergreit dienos bėga.
Gal, kad laikrodžiai niekad nemiega?
Vien tik ežeras vasaros sniegą
Be skubos plaks... Keistuolis koksai!
Per aguonom plevenantį lauką
Vėjas vasarą plukdo. Nelaukia,
Kol svajoklė šviesi, rugiaplaukė
Atsidžiaugs su žolynais visais.