Gera su lietumi kalbėtis ir jį glostyti,
Parbėgo namo lyg paklydęs šunelis,
Ilgai nebuvo, nuo laukimo išdžiūvo
Visi laukai, miškai ir širdies menės.
 
O lietau, prisodrinai gaivos mūsų širdis,
Malonu klausytis, kai lašai į langą birbins,
Sklis lietaus, lyg arfos, lyg  vargonų muzika,
Girdėsis, kaip išdžiūvusią sielą garsai budina.
 
Ačiū lietaus valdovui ir visoms galybėms,
Kad nepaisė mūsų pasipūtimo ir puikybės,
Dar ir dar kartą tiki, kad tikrai galim geri būti,
Net ir šią dieną, birželį, liepą ir per visą būtį.