Pražydo spanguolės... Virš raisto rūkas dunkso,
Žiūriu ir patikėti negaliu –
Kaip talismanas – gervės sparno plunksna
Ant samanų ir spanguolių žalių.
Ar tau plasnojant šitaip atsitiko,
Linksmai bešokant raisto vidury?
Ir pilkas apdaras skylėtas liko –
Vienos puošniosios plunksnos neturi.
Griaustinis garma, niaukiasi padangė,
Jau pasaka tikėti aš imu:
Štai žilvinas – žaltelis – tyliai rangos
Prie plunksnos lyg prie eglės marškinių...
Paliksiu plunksną, kas įvyks – tevyksta,
Nes tavo lizdo žilvinas ieškos
Iš plunksnos kvapo žinomo, čionykščio...
Jau žydi spanguolės, o raisto gervės šoks...