Kai miražu ateisi
Baltojo Angelo rūbais
Trumpąją vasaros naktį,
Basos tavo kojos
Lies sidabrinį Mėnulio taką...
Vėjo alsavimu
Kalbėsiu su tavim
Apie tai, ką Laikas jau ištrynė,
Pasakosiu, ką apsiaučiau ilgesiu:
Ilgu man tavo Meilės Šviesos,
Tyrų Jausmų vandens,
Sugrįžti noriu į vyšnių sodą,
Kurio žydėjimas laike srovens,
Noriu paliesti tėviškės slenkstį,
Ant kurio tada abu sėdėjome.
Suka ratus šiandien vieversys,
Giedodamas tą pačią giesmę.
Ji, tokia ilgesingai graži,
Sielos gilumą pasiekia...
<>
Ateik nors miražu
Bet kurią vasaros naktį...