Kas jie?

Kaip galima žmonėmis pasitikėti,
jei sielos virtusios smėlio trapumu –
vidiniai pasauliai kiauresni už rėtį
ir negali atskirti pelų nuo grūdų.
O žvilgsniai klajoja padangių platybėse,
žemiškos vertybės pamintos negrįžtamai,
dorų žmonių viltys skandinamos apgaulėse –
tikėjimą pamynė bejausmių žmogėnų klanai...
Apgalėtinai atrodo tas mažas būrelis tautos,
kuris nori įsiterpti tarp pasaulio galingųjų –
siekdami parodyt tariamų išminties, galios ir drąsos
nemąstantys, jog tokie pat mirtingi tarp mirtingųjų...

2023 m. birželis
Rena

2023-06-11 15:16:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2023-06-14 09:09:22

Yra tokia patarlė: kol su kito mokasinais nepavaikščiojai, nespręsk apie jį... Pridurčiau: juo labiau apie jo sielą – ji tuščia ar pilna. Perskaičiusi pajutau, kad autorė gana lengvai skirsto į žmones į tokius ir anokius. Nemanau, kad tai teisinga. 

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-06-11 17:03:15

Tiesiai į centrą.

Liūdniausias gyvenimo reiškinys yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.