Koks jausmo vėjas nuima drovėjimos karūną?
Tiktai pietys, o ne žvarbus šiaurys
Ir vienas mirksnis - begalinės sumos -
Esu? Esi. Esu? Esi.
Guluos į plazdantį aistros šilkinės delną,
Užmiršus priesakus, pažinus dejones,
Jau be dvejonės - kuo to nusipelnius?
Atskleisk mane, meldžiu, atskleisk mane...
Lai tik seknundei, o ne šimtui metų,
Nes po šia saule nieko pastovaus.
Baugu išnykt pilnavės nesupratus
Ir nepažinus siųstojo dangaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-06-08 14:35:48
Poetė sugeba įsijausti į bet kokią situaciją.
Svarbiausia gyvenime neprarasti po kojomis kelio ir suvokti būties esmę.