Negali ir nereikia

Negali sugrįžti į praeitį,
Negali surasti ten savo pėdų –
Nereikia nieko gailėtis,
Nes praeitis toli nubėgo.
Buvo obelys baltos baltos,
Skausmingai žydėjo alyvos,
Rodėsi – jazminą paliesi,
Ir Sielos skausmas išsilydys...
Oriono žvaigždynas šviesą barstė,
Aušros rasa krito į pievas,
Buvo taip gera gera
Tekančios Saulės spindulį liesti...
Gražius erškėtrožių žiedus
Piktas vėjas skynė išskynė –
Noriu kaip piligrimas eiti,
Eiti ten, kur alkani smėlynai.
Išberčiau savo sielos ašaras,
Kad orchidėjomis jos pražystų...
Žiemgalos Bitė

2023-06-05 22:59:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2023-06-06 08:39:53

Pasaulį turime iki paskutinio atodūsio, tik vieni gręžiojasi į praeitį ir randa progų paliūdėti, kad ji negrįš (o jeigu grįžtų, nežinia, kaip reaguotų), kiti džiaugiasi kiekviena diena ir valanda, nes žino, kad rytojus gali neišaušti.