Motinos diena, tu viena –
tokia lemtis, tad nors
sušildo saulės šiluma, 
neguodžiančią praeitį 
ištirpdė saulės spinduliai,
nusinešė vėtros su lietumi,
liko žvaigždžių keliai danguje,
kuriais klajoji mintimis.
 
Šią dieną pareiga šaukia
aplankyti tėvų kapus,
nežinai, ar tavęs tebelaukia 
apžvelgti takelius senus.
Jais keliavai ir keliauji 
atiduoti duoklę vardan pagarbos,
visada savimi pasikliauji
ir neieškojai išraiškos naujos.
Ji išliks, kol dar judėsi –
kelias kvies į gimtus kraštus,
saulės kelio tenai jau nepaliesi,
tik pažadinsi jausmus vidinius.

1988 m. gegužė