(Netonyse, ant Skraidyklių kalno)
 
Kalnas, kur norisi turėt sparnus
Ir skristi Nemuno keliu,
Žvilgsniu nuglostyti medžius
Ir žydinčias ievas tarp jų.
 
Būtų gerai nuskristi vingiais
Senolio Nemuno vaga,
Jo gilūs vandenys aptingę,
Pamotų rimstančia banga.
 
Pakrančių miestai ir miesteliai
Lėtai praplauktų po sparnais,
Tik būt sunku palikti žemę
Su jos pavasario žiedais.
........................................
Tačiau ir čia pakyla vyrai
Dažnai su parasparniais išskleistais.
Palydi juos tautos didvyriai,
Koplytstulpy nurimę sakalais.
 
Palydi DARIUS ir GIRĖNAS,
Lietuvių skausmas ir garbė,
Atlantą platų nugalėję,
Užgeso Soldino tankmėj.
 
Gera čia būt, į slėnį žvelgti,
Lydėt žuvėdras akimis,
Mintis į žydrą dangų kelti,
Į tolį plaukti vilnimis.