Ar galite mane užmiršti amžiams –
blaškausi prie lenciūgo it kiemsargis šuva.
Virš miško spindi žalvarinis mėnuo,
violeto debesys vis plaukia vakarais.
Kai tėviškės žemelės pasisemsiu saują,
tol atmintis su metais nepradings ir neužžels...
Tik kelias tas – ne kelias, o – takelis,
per Audruvės tiltelį nežinomybėn ves.
Vėl dėstau nuotraukas iš tolimos vaikystės :
namelis,vyšnių sodas, artimi veidai...
Iš naujo gimti prie Audruvės norėčiau,
arba sugrįžt upelėn urnos pelenais.
Audruvė - upelis Joniškio rajone
Medis
2023-04-30 08:07:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-04-30 13:49:44
Jausmingas testamentas.
Kiekvienas yra kažkam svarbus, o svarbūs žmonės - nepamirštami.
Mes visi vienokiu ar kitokiu būdu esame pririšti.
Laikas byra iš mūsų delnų tarsi smėlis, jo nebesugrąžinsi.Prisiminimai žmogaus gyvenime niekada nesikeičia. Kiekvienas žmogus, kad ir kokie bebūtų prisiminimai, turi juos branginti ir saugoti, nes net neigiamos mums įtakos turintis praeities įvykis kuo puikiausiai mus gali išmokyti įvairių vertybių, pažvelgimo į klaidas, padeda atlaikyti gyvenimo sunkumus, nors trumpam atitolina nuo realybės skausmų ir liūdesio, įprasmina žmogaus gyvenimą, tai yra tam tikros vizijos arba regėjimai, kurie atsiranda pagalvojus apie praeitį bei tai, kas joje vyko. Prisiminimai neegzistuoja be praeities. Kad ir kokie bebūtų prisiminimai – geri ar blogi – prisiminimų svarbos negalima paneigti, nes ji siejama su bandymu priartėti prie brangių objektų nors mintimis, jeigu to nebegalima padaryti realiai…