Moters širdis pilna naivaus gerumo,
Ji gali būt dosni dalintis, daug atleisti,
Ji gali būt švelni, tarsi dangaus dievaitės,
Jai daug nereikia, kad suspurdėt iš laimės. 
 
Kiek būna žvilgsnių ir vilionių apgaulingų,
Kiek būna skausmo, melo, baimės, netiesos,
Moters širdis visuomet nori būt laiminga,
Todėl gyvybės medis žemėj nuolatos žaliuos.
 
Keisis pasaulis ir vėl bus naujos mados,
Tačiau moters širdis trokš visad to paties,
Ramybės, meilės, laimės be išorės fasado,
Kai tai  tiesiog išplaukia iš mylinčios  širdies.