Dangaus mėlynėje regiu
Stebuklingų rūmų fasadą.
Ne – ne tai ne tikri rūmai,
Jie pastatyti iš debesies.

Angelo sparnas -– per visą dangų
Nušluosto ašaras verkiančių.
Tas Angelas taip pat iš debesies.
Noriu, kad mane jis pakeltų.
Neskaičiavau aš metų,
Tą kas metai darė gegutė.
<>
Kai už paskutinę monetą
Turguje nusipirksiu Mirtį,
Prašau mane sudeginti,
Noriu su dūmais į dangų kilti...