Pirmieji žiedai dar nedrąsūs, šlapi,
Nenustoja lietutis lyti.
Plaukia debesys dangumi vis pilki,
Saulužės šiltos nematyti.
 
Per lietų bitutės neskris,
Neragaus saldaus vyšnių nektaro.
Nelankys žiedų ir drugys,
O be jų neužmegzti uogelių.
 
Tik palauks, po dienos, po kitos,
Gal pro debesis saulė ims žvelgti,
Prie vyšnelės, kaip niekad baltos,
Suruoš bitės lauktąją šventę.