Negi galop gyvenimo klajonės sustojo,
ties neperkopiama kinų siena -
mintys mėgaujasi, toliau klajoja -
tu dunksai lig sena guoba su beprasme diena...
Manai - betikslis gyvenimas atgaila už kažką,
permąstant neatrandi net naivių nuodėmių,
o, atsukant atgal, senų kalbančių plokštelių diską,
gal atrastum kažkieno neįrašytų tamsių dėmių?
Juk gyvenimo luotai, ne visada suręsti patvariai,
skrodžia sraunias ar ramias upes,
bet savąjį puikiai žinojai -
tvirtas ir niekada nenuskęs...
Pasiekęs tikslą it balastą išlaipins,
liksi nulydėti prisilpusiomis akimis,
mielam krante - ne prie tolimojo kino -
po mėlynu dangumi, saule ir
su savo nykiomis mintimis.

2023 m. balandis