Čiaudi žmogus, žemė, mėnulis ir saulė
Nuo barbariško ir baisaus karo dūmų,
Kas kaltas, kad leidom ir nusigyvenom,
Kad degintų Ukrainos žemę, žmones, rūmus.
 
Patikėjom vilku, kad jis sotus ir avių nepjaus,
Kad iš vilko pavirs geru šuneliu ir saugos bandą,
Bet vos tik ateis vakaras ar tik ką žara švis,
Barbarai dalinsis grobį, varnai dalinsis maitą.
 
Tiesa ir išmintis yra brangesnė net už auksą,
Meilė ir drąsa nugali daug skaitlingesnį priešą,
Šis pasaulis laikosi ant gerų žmonių rankų, pečių,
Juodžiausio tunelio gale jie mato ir suranda šviesą.