(Roko opera)
 
Opera neturi analogijų su realybe. Kažkur kosmose.
 
 
Veikiantieji asmenys:
 
Šarikovas - iš Šuns širdies
Švonderis - iš Šuns širdies, mėgsta groti armonika, todėl kartais vadinamas Armonika
Arklys
Šleivys
Durnelis
Skaisti
Kairioji kultūra
Užsienio anūkas
Bulkė
Socialkė
Mao dzedunas - kadangi gyvo jo nėra, tai darbininkai turėtų įnešti (nuleisti trosais iš viršaus arba iškelti iš scenos pogrindžio) jo manekeną, kuris būtų valdomas nuotoliniu būdu ir judintų burną, sakydamas savo tezes.
Poetas, apsišaukėlis Napoleonas
Chunveibinų choras
5 gydytojai - be moralinių skrupulų, pamiršę Hipokrato priesaiką
Keli pacientai, kurie numiršta neatlaikę skiepų
50 pacientų, kurie išgyveno paskiepyti
Berniukų choras
Dirigentas žaliais akiniais
Draugas
Šmulis
Seselė
Daktaras
Profesorius
Mokytoja.
Reporterė - iš MGB
Karolis
Simona
Motina
Aistis
Ortūras
Žurnalistė
Kita žurnalistė
Parlamentaras
Mokiniai
 
 
 
Bažnyčioje. Berniukų choras dainuoja Salve Maria, diriguoja dirigentas žaliais akiniais.
Pražygiuoja Šeimų maršas, iš kitos pusės jiems priešais praeina LGBT paradas. Abi eisenos žvelgia į viena kitą priešiškai, bet smurto kol kas nesiima, apsiriboja nepadoriais gestais ir replikomis.
Antras šių eisenų susidūrimas galėtų būti finale ir ten jau galima būtų leisti kilti riaušėms, smurtiniams išpuoliams, dėl kurių atsirastų nedidelis  aukų ir didesnis sužeistųjų skaičius. Apskritai, finale galima būtų leisti įvykiams rutuliotis spontaniškai be rižisieriaus rankos, kaip bus, taip, kad atrodytų tikroviškiau.
 
Dirigentas. Tu, iš antros eilės, pamiršau tavo vardą.
Aistis. Aistis.
Dirigentas. Taip, Aisti, po mišių ateik pas mane į kabinetą, individualiai padirbėsime.
 
 
Draugas. Buvai bažnyčioje?
Šmulis. Aš netikintis.
Draugas. Na ir kas? Aš irgi ne, bet nueinu, ten ramu. Nors ne, šiandien kažkokia beprotė atbėgo, sako aš iš Seimo, parodykit skiepų pažymėjimus. Kilo sąmyšis.
 
 
 
 
 
Seselė. Šmulis nesiskiepija, sako, turi natūralų imunitetą.
Daktaras. Ką jis turi?
Seselė. Imunitetą.
Daktaras. Aš jam parodysiu imunitetą. Migdomųjų įpilk į kavą.
Seselė. Kavos negeria. Ir dar, jis eina rytais mėtyti į krepšį.
Daktaras. Visai suįžūlėjo.
Seselė. Sako stiprina sveikatą.
Daktaras. Niekšas. Mums nereikia čia sveikų žmonių, čia ligoninė ir jis turi sirgti, kaip visi. Sveikatą. Tas stovas reguliuojamas?
Seselė. Koks stovas?
Daktaras. Krepšinio. Nu stovas?
Seselė. Aaa. Nežinau, tikriausiai.
Daktaras. Paliepk jį pakelti, kad negalėtų įmesti. Atsibos mėtyti, pradės sirgti, kaip visi žmonės.
 
 
 
 
Ligoninė. Muzikinė kompozicija Pandemija. Jai galėtų būti panaudota G.Kuprevičiaus roko oratorijos Darbas ir duona muzika, jeigu autorius sutiktų. Jei ne, tada tektų kurti originalią muziką.
Scenoje penki stalai, prie jų po gydytoją. Iš kairės į dešinę įvežami sanitariniai vežimėliai, iš jų iškraunami ligoniai guldomi ant stalo, vienas dūris, ligonis perkeliamas į lovą. Lovų daug visoje scenoje. Vežimėliai važiuoja ratu, nesibaigianti procesija. Viskas muzikos ritmu. Iš lovų ligoniai iškeliami, kad užleistų vietą naujiems, o patys statomi po visą sceną. Jie stovi sustingę įvairiomis pozomis, taip skirtingai paveikė juos skiepai. Kai kurie nukrenta, jų tik keli, jie mirė. Ką padarysi, kai kurie neatlaikė skiepo, bet tai ne masinis poveikis, kaip kai kas galvoja, viso labo mažas procentas. Juos sanitarai išneša ir išmeta į užkulisį. Galiausiai visi tvarkingai kaip po komandos išsirikiuoja, pasisuka kairėn dešinėn ir ima vietoje žygiuoti. Kojos tiesios, ritmingai muša grindinį. Gydytojai eisenos priekyje į taktą moja dešine ranka: sulenkta - ištiesta.
Iš garsiakalbių girdėti karinga kalba. Tekstas užslopintas žingsnių, nelietuviškas.
 
 
 
 
Arklys. Mums nėra ko gąsdintis ir krūpčioti dėl Konstitucijos, ten savi žmonės ir padarys taip, kaip reikia. Ne veltui šeriame juos išmokomis.
Durnelis. Tas gerai, bet tie žmonės aikštėse vis grasina, aš sulaukiu ir į paštą panašaus pobūdžio laiškų.
Arklys. Bulke, gali sutvarkyti, kad mūsų durnelio nepultų visuomenė?
Bulkė. Gerai, bet vienas generolas kažkoks atsilupęs, atsisako nagus lakuotis ir užsidėti suknelę. Bet tuos grasintojus sugaudysime, būk ramus, durneli.
Arklys. Koks ten generolas? Rašyk prašymą, šiandien pat atleisiu. Tegul eina ieškotis darbo katilinėje.
Armonika. Bet grįžkime prie pasų klausimo.
Arklys. Grįžkime.
Armonika. Tai va, aš manau, kad vien paso čia negana. Mus jau ir taip kaltina fašizmu, todėl padarykime priešingai: uždėkime pasiskiepijusiems geltonas Dovydo žvaigždes. Nežinau, ant rūbų ar ant kaktos.
Durnelis. Ant kaktos būtų geriau.
Arklys. Palauk, nesupratau, tai kas čia bus priešingai, juk fašistai kaip tik taip žymėjo žydus?
Armonika. O mes žymėsime ne antivakserius, o vakcinuotus, edukuotus ir tikinčius mokslu. Ar galės tada pripaišyti mums fašizmą?
Užsienio anūkas. Gudriai sugalvota. Kokie mes fašistai, jeigu pažymime pritariančius.
Arklys. Visi taip galvoja?
Karo užpakalis. Galvoju, gal spalvą reiktų paįvairinti, pavyzdžiui mėlyna-geltona, kad atrodytų kaip solidarizavimasis su Ukraina.
Užsienio anūkas. Taip taip, visiškai pritariu, tik tada turi būti ne žvaigždė, o Neužmirštuolė.
Armonika. Na va, iš mano sumanymo nieko neliko.
Arklys. Nepergyvenk, tavo pirminė mintis, kiti tik prisidėjo, išvystė.
 
 
Profesorius. Pasaulis kaip ir Visata tikrai nėra vieninteliai, galima spėti, kad jų yra milijardinis skaičius, o gal ir dar didesnis. Niekas nežino. Kaip ir to, kiek jau yra buvę ir kiek dar bus pasaulio pabaigų. Mūsų mokslas atsargiai mėgina spėti, kad bent jau vienas didelis kataklizmas tikrai įvyko - tai prieš milijonus metų atslinkęs ledynmetis, kuris ištrynė iš Žemės paviršiaus dinozaurus. Biblija gi sako, kad dar buvo didysis tvanas, kuris sunaikino ištvirkusią žmoniją ir jos vietoje Nojaus palikuonys paskleidė dorus krikščionis. Mes neturime teisės atmestinai žvelgti į Biblijoje aprašomus įvykius. Kiekviename pasakojime yra dalis tiesos, dažnai įvairios pasakos ar pasakėčios slepia gilą mintį.
 
 
 
Mokytoja. Informuoju, kad šį penktadienį mūsų klasė tikrai išvyksta į ekskursiją į Taliną.
Mokiniai. Valio!
Mokytoja. Viskas galų gale suderinta, viskas užbukinta, galime vykti. Tačiau, žinau, kad ne visi esate paskiepyti. Kai kurie iš jūsų paklūsta kremliaus propagandai ir atsisako tikėti mokslu. Taip pat ir jų tėvai. Greičiausiai tokie asmenys yra infiltruoti į mūsų demokratinę sistemą ir griauna pasitikėjimą vyriausybe, o tuo pačiu ir valstybe, nes valdžia, jos institucijos ir yra valstybė. Nepamirškite to. Ir jeigu jums kas nors sakys priešingai, žinokite, tai rusų agentas.
Bet grįžkime prie amžiaus ligos, visą pasaulį apėmusios baisios nelaimės. Įsivaizduokite, kad jūs kartu vykstate su neskiepytais. Kas gali nutikti? Ogi kelyje, tarkim, kažkur sustojus neskiepytas vaikas apturės kontaktą su sergančiu žmogumi. Tokiu būdu jis pats taps pažeidžiamas ir ligos nešiotojas. Jis grįš į autobusą ir visus jus apkrės, kai kurie gal net mirs. O kiti parveš ligą į namus, kur kartu gyvena seni žmonės, močiutė, senelis, kaimynas. Įsivaizduojate kas nutiks. Staiga jūsų namuose kils laidotuvių epidemija, jūs palaidosite visus savo artimuosius ir galiausiai mirsite patys. Tai yra genocidas, tam reiškiniui nėra kito žodžio, todėl kategoriškai reikalauju, kad tie, kurie dar nepriėmė dozės, iki penktadienio tą padarytų, arba turės atsisveikinti ne tik su galimybe keliauti, bet gal ir galimybe toliau mokytis. Vargu, ar normalūs vaikai norės sėdėti vienoje patalpoje su antivakseriais, netikinčiais mokslu ir kremliaus statytiniais, ar taip, vaikai?
Mokiniai. Taip. Ei tu, duche, varai skiepytis!
 
 
 
Mao.  Jei nori taikos, ruoškis karui.
 
Mes už karo panaikinimą, karo mums nereikia, bet karą panaikinti galima tik per karą.
 
Jei nenorite šautuvų, imkite šautuvą.
 
Priešas savaime neišnyks.
 
Mes palaikysime viską, kam priešinasi mūsų priešai, ir priešinsimės viskam, ką palaiko mūsų priešai.
 
Po priešų sunaikinimo su ginklais rankose vis tiek bus priešų be ginklų rankose, jie tikrai kovos prieš mus beviltiškai ir jokiu būdu neturėtų būti nuvertinti. Jei dabar nesuprastume klausimo tokiu būdu, padarytume didžiausią klaidą.
 

Arklys. Kaip ten su investicijom?
Armonika. Deja, nieks neateina. Nepaprastoji padėtis, neprognozuojamumas ir panašiai.
Arklys. Aišku. Taip visai ir niekas?
Armonika. Na, yra iki trijų tūkstančių.
Arklys. Kas čia per investicija trys tūkstančiai?
Armonika. Turgaus prekeiviai.
Arklys. O milijono negali investuoti?
Armonika. Arkly, na iš kur jie paims milijoną? Juk ten bobutės bulves, kiaušinius pardavinėja.
Arklys. Tegul kooperuojasi po kelis, kol sudarys milijoną, mažiau milijono neišduoti leidimų.
Armonika. Tai turės ne po kelis, o dešimt tūkstančių kooperuotis, kad surinktų milijoną. Mes tokių turgų neturime, kad tilptų dešimt tūkstančių.
Arklys. Velniop, tada tegul pasikaria su tais kiaušiniais. Užteks mums Faximų. Uždaryt visus turgus, tegul pastimpa. Ir taip gyventojų perdaug, kaip sakė profesorius.
Socialkė. O kas uždirbs pensijas ir visa kita, biudžetą, iš ko mes gyvensime?
Arklys. Yra Europos sąjunga, tegul ji galvoja. Neleis mums vargti, turiu galvoje valdžią. Be to, visokių pabėgėlių pilni kampai, tegul aria, uždirba išlaikymą. Kas toliau?
Bulkė. Tai su turgais kas bus, išardysim, kas vietoj jų?
Arklys. Aikštės, skverai.
Kairioji kultūra. Paminklų galima pristatyti.
Arklys. Teisingai. Užtenkamai Kairioji kultūra prigriovė, gali ką nors ir pastatyti, pavyzdžiui, kiekviename mieste po paminklą mūsų Šūdkalniui, tai yra tavo seneliui.
Užsienio anūkas. Na, kam taip nepagarbiai, Arkly, vis tik senelis atnešė laisvę. Ir partiją šitą sukūrė.
Arklys. Taip taip, atsiprašau, išsprūdo. Taigi, po paminklą kiekviename mieste. Ir kad kiekvieną rytą prie monumento naujos gėlės. Tegul jas atneša kokia bobutė ar vaikas. Bobutei po eurą galima už tai sumokėti, bus laiminga, o vaikui užteks kelių saldainių. Iš Europos skirtų milijardų šimtą milijonų šitam reikalui.
Skaisti. Patikslinkim, kiek iš tos sumos paminklams, kiek gėlėms ir saldainiams.
Arklys. Devyniasdešimt penki paminklams, penki gėlėms ir bobutėms.
Skaisti. Paminklams aišku, bet saldainiai ir gėlės, kaip čia su apskaita? Jei kažkiek liks, kur dėti?
Arklys. Aišku, sau pasiimkit, kas čia per klausimas.
Armonika. O kaip Europai paaiškinsime, kur šimtą milijonų padėjome, juk jie skirti rekreacijai po pandemijos?
Arklys. Tai čia ir yra rekreacija. Žmonės ateina į parkus, pasėdėti. Taip, dar suoliukus priskaičiuok, bet pigiausius, negalime taškyti Europos pinigus kur papuola, turime taupyti.
Skaisti. O iš kurios dalies - paminklų, ar gėlių?
Arklys. Paminklų karpyti negalima, vadinasi, iš gėlių.
Skaisti. O jei gėlėms pritruks?
Arklys. Tai vieną kitą gėlę juk galite iš daržo pavogti? Juk mūsų ministerijose yra žmonių, kurie moka vogti?
Skaisti. Tai žinoma yra, visose. Ką gi, kaip ir aišku.
Šleivys. Protestuoju.
Arklys. Posėdis baigtas. Amen.
 
 
 
Kanados furų 50 km karavanas važiuoja per sceną iš kairės į dešinę. Pakelėje stovi sveikintojų minia.
Kad furos galėtų pervažiuoti sceną ir vėl grįžti, reiktų abiejose scenos pusėse išmušti sienoje skyles, per kurias mašinos išvažiuotgų į gatvę, apsuktų ratą ir vėl įvažiuotų pro kitą pusę. Furų galėtų bųti iki dešimties. Tuo metu, kai jos bus miesto teritorijoje, ne scenoje, rekvizitininkai turėtų pakeisti furų kažkurias detales, dizainą. Gatves aplink teatrą reiktų taip performuoti, kad furoms nereiktų toli važiuoti ir apsisukinėti. Geriausia būtų netoli įrengti didelį žiedą.
Kadangi 50 km karavanas važiuotų maždaug dvi valandas (pervažiavus per sceną dar tektų kurį laiką sukiotis mieste, žieduose ir panašiai), todėl geriausia būtų tuo metu skelbti operos pertrauką, per kurią žiūrovai galėtų ne tik išgerti kavos, bet ir papietauti. Tam reikalui teatre turėtų atsirasti pažangi virtuvė, įdarbinti profesionalūs virėjai, o pačios patalpos gerokai išsiplėsti geriausia ne teatro, bet miesto erdvių sąskaita. Ta prasme, teatro pastatas galėtų truputį pasistumti į šaligatvio pusę, o šaligatvis savo ruožtu turėtų pasiimti savo reikmėms dalį važiuojamosios dalies. Važiuojamoji dalis galėtų būti susiaurinta, kaip yra daroma daugybėje pažangių miestų ir niekas ten dėl to nemiršta, atvirkščiai - mažesnis užterštumas, daugiau galimybių reikštis dviračiams ir pėstiesiems. Opera tokiu būdu kovotų už žalią programą ir klimato išsaugojimą.
 
 

 
 
Daktaras. Kaip Šmulis? Nemėto į krepšį?
Seselė. Bandė, bet stovas dabar taip aukštai pakeltas beveik iki trečio aukšto, tai jis neužmeta taip aukštai.
Daktaras. Puiku. Tai ką daro?
Seselė. Dabar jis spardo kamuolį į sienelę.
Daktaras. Kokią sienelę?
Seselė. Na tą, kuria liepėte atitverti ūkinį kiemą nuo pacientų zonos.
Daktaras. Niekšas. Velniop nugriauti tą sienelę.
Seselė. Bet tada ligoniai laisvai įeis į ūkinį, dar nugvelbs kokią bulvę, juk dėl to Jūs ir statėte tą sieną?
Daktaras. Pastatykite budėti vieną sanitarą, tegul nuvaiko tuos elgetas. Jis bus atsakingas už visą inventorių, kad nei viena kruopa ar makaronas nedingtų. O tą šūdo Šmulį aš priversiu pasiskiepyti, nebus jam jokio imuniteto, turės sirgti kaip visi. Aš, kaip buvęs psichiatras, jam sukelsiu pragarą.
Seselė. O aš, kaip buvusi karo ministrė ... nežinau, ką padarysiu. Kai sugalvosiu, pranešiu.
Daktaras. Gerai, kol kas galite eiti.
 
 
 
 
 
Susirašinėja whatsapp’e
 
Karolis. Manęs mano klasės auklėtoja neima į ekskursiją. Į Taliną.
Simona. Kodėl?
Karolis. Nes aš nepasiskiepijęs.
Simona. Kodėl?
Karolis. Kas kodėl?
Simona. Kodėl tu nepasiskiepijęs?
Karolis. Nežinau, tėvai sako, kad tai nesąmonė.
Simona. Skiepai nesąmonė?
Karolis. Jie taip sako.
Simona. Kažkokie viduramžiai. Gal jie galvoja, kad Žemė plokščia?
Karolis. Nesityčiok, jie mano tėvai. Tiesiog jie skaito įvairią literatūrą, taip pat ir anglų kalba. Pas mus, deja, ne viską rašo, tik tai kas naudinga farmacijai.
Simona. Žinok, aš nežinau, ar mums verta toliau susirašinėti, tu toks atsilikęs. Kur sakei gyveni?
Karolis. Sostinėje.
Simona. Negali būti. Tu tikras runkelis.
Karolis. Baik, Sima, na kam tu taip?
Simona. O kaip, tu įsivaizduoji, mes susitiksim, aš tris kartus skiepyta, tu antivakseris. Nori mane nužudyti?
Karolis. Bet tau gi niekas negresia, tu saugi. Tai aš galiu mirti, kaip skelbia mokslas.
Simona. Eik šikt, žinai, aš neturiu laiko, turiu ruošti anglų. Neskambink daugiau.
Karolis. Palauk. Aš pasiskiepysiu. Dėl tavęs.
Simona. Kada?
Karolis. Šiandien.
Simona. Ok. Ir atsiųsk man foto pažymėjimo.
Karolis. Gerai. Kada susitiksim?
Simona. Kai grįši iš Talino. Juk atveši kažką lauktuvių?
Karolis. Būtinai.
Simona. Tik ne šokoladuką. Aš brangi mergina.
Karolis. Beje, girdėjai tą istoriją, kai prekybos centre žmogus šovė į apsauginį?
Simona. Nu?
Karolis. Tai mano tėvas.
 
 
 
 
 
Parlamente
 
Šarikovas. Dabar aš kaip matote Parlamente, Tautos atstovybėje. Aišku, čia ne mano tauta, bet kadangi esu pakviestas dirbti šitai klumpakojų genčiai, tai pirmyn. Pirmiausia sveikinuosi, kaip matote su iškiliu patriotinės partijos veikėju, sveikas Pauliau, o štai ten matau sėdi kolūkietis. Ei, kolchoznike, ar girdi, aš į tave kreipiuosi, ei, neapsimesk, nenori pačiulpti, šūdo gabale? Ne, tai eik na...
A, štai kitas, sveikas, pedofile.
Parlamentaras. Eik iš čia.
Šarikovas. O ką tu man padarysi? Pedofile, prisipažink, kad esi pedofilas, prisipažink ir aš tau nieko nedarysiu.
Parlamentaras. Dink.
Šarikovas. Paduok mane į teismą, pedofile. Juk žinai, kad man nieko nebus. Čiulpk bybį. Nuėjo, nenori čiulpti. Gerai, va čia kitą pasigausime. Ei, Petrai. Čia Petras iš gėjų sąjungos. Sveikas. Kaip tavo draugai gėjai? Nustok kalbėt su ta televizija, taigi aš tave kalbinu. Aš tave kabinu, nebūk toks nedėmesingas. Jau matau tavo bybys tuoj išlys. Gal nusivesi mane kur nors už kampo? Petrai? Petras apsimeta, kad jis normalus, bet visi žino, kad jis gėjus.
O, Angelė. Angele, aš tave myliu. Ei, nenusisuk, aš myliu tave, imk šokoladą, aš tau atnešiau. Angele, aš tave myliu.
Ei, patraukit rankas, ką aš padariau? Aš ją myliu. Ar negaliu mylėti savo Angelės? Žmonės, mane diskriminuoja! Aš tave myliu! Aš grįšiu!
 
 
 
Chunveibinų choras. Čiulpkite bybį
                                     Čiulpkite bybį
                                     Visi čiulpkite
                                     Visi visi visi
                                     Kas nečiulps
                                     Tas pyderas.
 
 
Žurnalistė. Ar galit pasakyti, kas šiandien įvyko Parlamente?
Arklys. O kas įvyko? Nieko neįvyko. Aš nieko nepastebėjau.
Kita žurnalistė. Na, jūsų patarėjas ar padėjėjas sukėlė triukšmą...
Arklys. Mano patarėjų nebuvo. Nieko neįvyko, suprantat? Nieko nebuvo. Tikiuosi neiškraipysite mano pasisakymo. Klausimas uždarytas.
 
 
Mao. Politinė galia kyla iš šautuvo vamzdžio.
 
Politika yra karas be kraujo praliejimo, o karas yra politika su kraujo praliejimu.
 
Kiekvienam lemta mirti, bet ne kiekviena mirtis turi tą pačią prasmę.
 
Skurdas kaip galimybė:
Be kitų bruožų, 600 milijonų Kinijos gyventojų labai išsiskiria skurdu ir atsilikimu. Iš pirmo žvilgsnio tai blogai, bet iš tikrųjų gerai. Skurdas skatina pokyčius, veiksmus, revoliuciją. Ant švaraus popieriaus lapo, be jokių dėmių, galima rašyti pačius naujausius, gražiausius hieroglifus, kurti naujausius, gražiausius piešinius.
 
Nėra kūrimo be sunaikinimo. Naikinimas yra kritika, tai
revoliucija. Sunaikinti reiškia išsiaiškinti tiesą, o išsiaiškinti tiesą ir
yra kūryba.
 
Tai, kas numanoma, yra įmanoma.
 
Kad ir kiek knygų perskaitytumėte, imperatoriumi netapsite.
 
Paprasti žmonės yra protingiausi, aristokratai - kvailiausi!
 
Galva – ne svogūnas, nupjausi, nauja neužaugs.
 
 
Reporterė. Papasakokite, kas nutikoJūsų klasėje?
Mokytoja. Taip, reiškiasi, mes išvažiavome į ekskursiją į Taliną. Tiesą sakant, aš nelabai ir tikėjausi, kad jis važiuos...
Reporterė. Atsiprašau, pertrauksiu, kas jis, kalbėkite aiškiau.
Mokytoja. Taigi sakau, tas Karolis, kuris numirė. Tai va, jis nenorėjo skiepytis, visa jų šeima tokia, pavažiavusi. Girdėjote apie tą įvykį, kur vyriškis nušovė prekybos centro apsauginį? Tai čia jo, to Karolio tėvas.
Reporterė. Nenušovė, tik sužeidė.
Mokytoja. Koks skirtumas. Žodžiu, nemaniau, kad jis su klase vyks į ekskursiją, bet štai dieną, ne, dvi dienos prieš išvažiavimą jis atneša pažymą, kad yra paskiepytas. Aš dar nenorėjau tikėti, galvojau - apgavystė, jau ketinau prašyti, kad parodytų petį, ar ten yra dūrio žymė, taip sakant, bet laiku susigriebiau, kad tai gali būti interpretuota kaip kokių nors teisių, nežinau kokių, pažeidimas, todėl susilaikiau, patikėjau, nors žodis patikėjau, čia netinka:  aš niekada juo ir ta šeima netikėjau, galvoju, kad jais turi pasidomėti kai kas, jūs suprantat, ką turiu omeny?
Reporterė. Grįžkim prie temos. Kas įvyko toliau?
Mokytoja. Tai aš ir sakau, penktadienį mes išvažiavome, tik pasiekėme Taliną, ir jis še tau, tokią kiaulystę visai klasei iškrėtė - ėmė ir numirė.
Reporterė. Gal jis ne iškart numirė, gal dar buvo galima jam padėti?
Mokytoja. Tai aišku, kad ne iškart, bet kas padės? Pirma, niekas nemoka suteikti pirmos pagalbos...
Reporterė. O jūs?
Mokytoja. O ką aš? Aš irgi nemoku, mūsų niekas nemokė, mes gi baigėme pedagoginį, dabar sakome edukacinį kursą. Su medicina tai nesusiję.
Reporterė. Gerai, nenuklyskime nuo temos.
Mokytoja. Tai aš ir nenuklystu, aš visą laiką buvau šalia. Liepiau mokiniams skambinti greitąjai, kurie moka angliškai, aš suprantu, bet sunkiai susikalbu. Tai va. O kitas dalykas, kad visi buvome panikoje - o jeigu jam kovidas, tai mes kaip tik turime laikytis nuo jo kaip galima atokiau. Kai kas net siūlė išnešti jį į gatvę ir ten laukti pagalbos, bet nespėjome, greitoji tuoj pat atvažiavo, tik buvo jau vėlu. Jis mirė. Aišku, pirmiausia nustatė, kad jis neturi kovido, bet mes juk nežinojome, antra, mirė jis, kaip sakė greitoji, nuo miokardito. Dar paklausė, kada skiepijosi. Aš pasakiau. Tai va, sako, nuo to ir mirė, reikėjo jam daryti dirbtinį kvėpavimą, burna į burną, įsivaizduojat? vaikai buvo pašiurpę, tai girdėdami, vadinasi tada būtų galima dar išgelbėti gyvybę. Tai ką, klausiu, mums dabar daryti? Nieko, vežkitės atgal, jis pas mus neregistruotas, va taip. Taip ir pasakė. Lavoną. Vežkitės. Aš ir taip ir anaip, sakau, gal priimkit, mes į ekskursiją atvykom, prapuls visi užsakymai. Negalim, sako, priimti, tai jūsų pilietis.
Tokiu būdu autobusas apsisuko ir mes grįžom, net neišlipę Taline. Įsivaizduojat kokia trauma vaikams.
Reporterė. Taip, o...
Mokytoja. Kai kuriems buvo šokas, isterija, kiti vėmė, buvo baisu važiuoti ir vežtis lavoną. Buvo netgi toks reikalavimas iš vaikų pusės, kad gal paliktume jį kur nors pakelėje, o tėvams pasakysime, kad paėmė Talino medikai, kas ten paskui išsiaiškins tiesą. Tačiau aš sugėdinau, kad tai antihumaniška, be to, tiesa vis tiek anksčiau ar vėliau išaiškės, tad geriau pakentėkite ir nusiraminkite.
Reporterė. Ir kaip padėjo?
Mokytoja. Taip, paskui vaikai užmigo. Ryte parvežėme mokinį tėvams. Tiesa, tėvas suimtas, tai atidavėme motinai. Tuo metu nebuvo patogu priekaištauti, bet vėliau, kai atslūgs, aš manau, kitų vaikų tėvai pareikš tai šeimai finansines pretenzijas.
Reporterė. Bet kodėl?
Mokytoja. Todėl kad laiku nesiskiepijo, būtų su visais pasiskiepijęs, būtų anksčiau miręs, niekam nebūtų nuostolių. Su tais antivakseriais vienos problemos.
Reporterė. Jūs atleiskite, bet šitą turėsime iškirpti.
Mokytoja. Darykit, ką norit, bet aš sakau - mokslu reikia tikėti. Aš savo mokinius mokinu būtent šito.
 
 
Skaisti. Atsiprašau, aš dvi dienas nevalgiau.
Arklys. Nevalgei, pažiūrėk kaip tu atrodai, vos telpi už stalo.
Skaisti. Tikrai.
Arklys. Kelintą dabar kemši?
Skaisti. Ketvirtą.
Arklys. Ketvirtą spurgą? Ar iš proto išsikraustei? Tuoj pat mesk, tu man visą biudžetą suėsi.
 
 
Profesorius. Štai ir dabar pasaulis ritasi velniai žino kur, ir tai yra labai panašu į dar vieną susinaikinimą, jei sutiksime su prielaida, kad tokių kataklizmų jau yra buvę.
 
 
 
Spaudos konferencija
 
Reporterė. Bet atleiskite, dabar visas pasaulis kalba, kad su priverstiniu vakcinavimu buvo padaryta klaida, daug žmonių gyvybių nusinešė būtent tas nežabotas svaidymasis skiepais į visas puses, kam reikia, kam nereikia.
Arklys. Prievarta pandemijos metu niekur nebuvo naudojama.
Reporterė. O galimybių pasas?
Arklys. Nebuvo jokio paso, programėlė nėra pasas, visi skiepijosi laisvanoriškai. Klauskite, ko norite.
 
 
Motina. Man būtinai reikia pasikalbėti su tėvu.
Seselė. Ar jūs skiepyta?
Motina. Kokią tai turi reikšmę?
Seselė. Žinokit didžiulę, mes neįleidžiame į įstaigą neskiepytų asmenų.
Motina. Nesiutinkit manęs, aš nieskiepyta, užsikrėtusi, nuo kovido mirė mano vaikas, man nėra ką prarasti, aš apspjausiu jus ir jūs mirsite, todėl geriau įleiskite. Senelis turi žinoti, kad mirė jo anūkas.
Seselė. Gerai gerai, tik kam taip nervuotis, užsidėkite, prašau, kaukę ir galite eiti. Šmulis prie šachmatų stalelio, salone.
Motina. Žinau. 
 
 
 
Poetas. Pilnas vieškelis vokiečių
             Ir iš kur jie iš kur
             Juk sovietai nur
             Imo tik runkelių
             Begal šunau
             Jimo
 
 
Motina. Nežinau, mes jo neskiepijome. Jis pats tą padarė, kad išvažiuotų į ekskursiją. Aš nieko nežinojau, maniau auklėtoja priėmė jį ir neskiepytą. Paskui vaikai viską papasakojo.
Šmulis. Tai jis dabar kur?
Motina. Morge.
Šmulis. Kada laidosit?
Motina. Rytoj. Aš atvažiavau tave iš čia pasiimti. Nesiginčyk. Dabar aš visai viena. Man reikalinga tavo pagalba. Tau nėra ką čia veikti.
Draugas. Šmuli, o kaip partija?
Šmulis. Juk matai, mane išsiveža. Tarkim, lygiosios, tinka?
Draugas. Aš nufotografuosiu lentą, kai grįši, sustatysime kaip buvo.
Šmulis. Gerai gerai.
 
 
 
Profesorius. Taigi, Žemelė pati, kaip matote, viską susireguliuoja, be žmonių pagalbos. Mums tik atrodo, kad mes vienaip ar kitaip įtakojame jos veiklą, tarkim, klimato atšilimą ar populiacijos raidą, bet tai nėra tiesa. Žemė kaip gyvas organizmas pati jaučia kada jai reikia atšilti arba atšalti, kada gyviems jos organizmams ims trūkti maisto ar vandens, ir ji pati sprendžia kokias priemones balansui išlaikyti pasirinkti: ar cunamį, ar žemės drebėjimą, o gal atsisakyti kurių nors gyvybės rūšių ir taip toliau. Žmonės nesupranta arba jiems net neduota suvokti, kad visos jų kovos, teorijos apie proporcingą išteklių naudojimą, rietenos dėl dominavimo ir panašiai yra Žemės apsivalymo planas nuo piktžaizdžių arba piktžolių. Taip, Aukštesnė jėga arba Dievas, vadinkite kaip norit, vadovauja eisenai, kurią mes vadiname Gyvenimu, ir jeigu ta Jėga mato, kad Žemėje vykstantys procesai artėja prie pavojingos ribos, kada visko ims trūkti, ji pasiunčia kokį nors sanitarą, tai gali būti žmogus vardu Hitleris arba karas pavadinimu Pasaulinis, kuris atstato reikiamą balansą. Bet šiuo atveju, tai yra dabartiniu metu, kai žmonės disponuoja atominėmis bombomis, aš galvoju, Aukštesnė jėga arba Dievas pasirinko totalinį apsivalymą. Galbūt Žemė vėl bus, nežinia kelintą kartą, generališkai ištuštinta  ir viskas  prasidės iš naujo.
 
 
Chunveibinų choras. Čiulpimas čiulpimas čiulpimas
                                  Nieko geresnio nėra tai
                                  Bent užsiėmimas
                                  Tavo galvai suknistai.
 
Berniukų choras  gieda Kyrie eleison.
Ortūras. Sveiki, čia laida  Iš kiemo pusės  365-oji...