Dar tik lange pavasario žiedai,
Pražydusi forsitijos šakelė.
Švelnūs žilvičio žvelgia pumpurai,
Prie jų pirmi, gležni ievos lapeliai.
 
Miške žvarbu, retai saulutė šildo,
Dažniau priglunda snaigė krisdama.
Jaunas pavasaris ant žalio žirgo
Ilgai kažko užtruko kelyje.
 
Gamta pavasario šiltesnio laukia,
Žmonės –
Verbų sekmadienio, šventų Velykų.
O debesys dangaus keliais vis plaukia
Ir lyg girdi, kaip linki mums kantrybės.