Pražydo žibutė
Pirma, nedrąsi.
Atsimerkė, prabudo
Samanėlių lopšy.
 
Ją pažadino kovas,
Prabėgęs mišku.
Vėlai, oi vėlai
Sušilai šiemet tu.
 
Žydraakė žibutė,
Rodos, taip vieniša,
Bet diena, dar kita,
Bus daug sesių greta.
 
Tai bus gera ateiti,
Pasidžiaugti ilgiau,
Už žibuoklių pašlaitę
Nėra nieko gražiau.