Kaip sutvarkyti pasimetusius laikus
Ir sudėliot visus į savo stalčius?
Grįžta nakčia žiema ir sėja vėl sniegus
Už lango skleisdama ledinį šaltį.
 
Ryte saulužė pasitiko. Pagaliau!
Gal ir pavasaris jau tikras bus?
Tik vakarop dangus apniuko ir matau —
Po kiemą taškos rudenio lietus.
 
Rytoj gal vasara paglostys stogą?
Garuos balutės ir klanai?
Tik dar žilvitis, alksnis nesusprogo
Ir be žibučių būtų negerai.
 
..............................................
Nėra tvarkos, visur jau jos nėra.
Ir tai žmogus save praradęs kaltas.
Po žemę skraido nelemta dvasia,
Senų imperijų nuodingas dvelksmas.
 
Pandemija, karai ir kitos skaudžios žaizdos...
Kažkam gyventojų planetoje per daug.
O žmonės žmonės, kam savanaudžiams leidžiat
Save pasmerkt myriop, pasmerkt vergaut!