Buvo svaigus žydėjimas vyšnių
Ir saulėtekiai, po atviru dangumi
Maudynės ryto rasoje buvo –
Tas nuostabias naktis ar tu meni?
Šiandien tekanti Saulė – kitokia,
O dienos per greitai bėga,
Obuoliai per greitai prinoksta,
Nebe toks baltas sniegas.
Tavo rankos sapne tokios pačios
Ir žodžiai švelniai glosto širdį...
AK! Kad grįžtų žvaigždėtos naktys –
Jotume mes ant Meilės žirgo...
Nupraustume prakaitą nuo savo kūnų –
Suprakaitavom šieną grėbdami.
Pagirdyčiau tave sula su pluta duonos:
Tapčiau antrąja tavo dalimi.