1772.  Laikas visada ateina.

1771.  Blogis apgaus visą pasaulį. Blogis neapgaus Širdies.

1770.  Priskyrę žemei rato formą, nuo absurdo jos neapsaugojome.

1769.  Idioma žmogus gali viską turi ir grėsmingą prasmę.

1768.  Genai mutuoja, instinktai triumfuoja.

1767.  Absurdo simboliais žymimas kelias į destrukcijos sieną be durų.

1766.  Suprema lex: viena bendra stotelė visiems – yra.

1765.  Puota maro metu byloja didžiosios baimės laikmetį.

1764.  Jeigu juodas, tikrai ne vaiduoklis.

1763.  Neapykanta miestų nestato.

1762.  Nieko nėra globalaus. Išskyrus baimę.

1761.  Eleusino misterijos: nori gyventi - šok!

1760.  Neįmanoma pralaimėti tam, kas neišvengiama.

1759.  Niežulys “prasimušti” ieško klystkelių.

1758.  Stiklas gražus, kol neįsipjauni.

1757.  Nuo gyvenimo nepavargstama. Pavargstama nuo žmonių.

1756.  Trumpalaikiai santykiai turi savo privalumų – patiri mažiau išdavysčių.

1755.  Anthropomorphisme ne tik madingas, bet ir naudingas: mano vaizduotė – mano tvirtovė.

1754.  Istorija nesivargina ir pamiršta visus. Ji sukuria naujus.

1753.  Nuskinta, kad ir krištolinėje vazoje, gėlė gyvena neilgai.