Praėjo,
Senos gatvės nauju grindiniu ateitis praėjo.
Nušvito gatvė, namai ir vitrinų stiklai.
Dar ne pavasaris, ne, dar niekur gėlės nežydėjo,
O buvo gražu ir gera žiūrėti tikrai.
 
Dar maži, susikibę už rankų, geltonom liemenėm
Čiauškėjo lyg būtų senamiesčio žvirbliai.
Jauna auklėtoja vedė grupę vaikų iš darželio
Jiems parodyti Kauną — Lietuvos širdį.
 
Šypsojosi žmonės, visus laimino Kryžius
Ant Katedros bokšto iškeltas aukštai -
Laimingai užaugę, nepamirškit sugrįžti,
Čia miestas gimtasis, čia jūsų namai.
 
Laimingi vaikai, nors nerimas sklando,
Kad tik laimė nebūtų viešnia,
Nedrebėtų Žemelė ir neraustų padangė,
Vanagų iš Rytų padegta.