Saulutė, kaip drovi jaunamartė,
Parodo savo veidelį ir vėl paslepia,
Paukšteliai, tai pradeda ciksėti,
Tai vėl išsigandę šaltuko nustoja.
Kažkur pasąmonėje krebžda mintis,
Jau bunda pavasaris, ruošia visus
Išgyvenusius dar vieną žiemą, žadinti
Link dar vieno apsisukimo aplink saulę
Su visais savo sodais, daržais ir namais.
Jau greit nusimesim sunkius drabužius,
Sunkius batus ir su palengvėjimu kibsim
Į tuos pačius ir naujus pavasario darbus.
Švarinsimės, gražinsimės, tvarkysimės taip,
Kaip norim, kaip mintis, kaip vaizdiniai neša.
Kad tik saulutės, lietučio ir vėjo būtų nei per
Daug, nei per mažai, kad viskas augtų, derėtų,
Kad viskas žydėtų, spindėtų ir skaniai kvepėtų,
Kad džiaugtųsi širdis savo darbo vaisiais,
Pilnais taikos, grožio ir meilės mūsų žemei.
Žydės mūsų sodai gausiai, kaip dar nežydėjo,
Skleisis pirmieji narcizų, tulpių, hiacintų žiedai,
Pavasaris visiems mums be apgaulės pažadėjo,
Kad bus ankstyvas, šviesus, šiltas ir gražus labai.