Anksti anksti, žinau, anksti
Dairaus rytais miško taku.
Kažkur giliai dar po sniegu
Žiedai žibučių paslėpti.
 
Dar teks palaukti, palūkėti,
Dažniau pažvelgt į pušį žalią,
Pakalbint kalantį genelį,
Taip gera dirbantį girdėti.
 
Tai kas, kad po nakties vėsu,
Lengviau mintims į tolį skristi,
Dangaus keliais nepasiklysti,
Gyvent gražiu žiemos laiku.
 
Išauš diena, tegul ir ji,
Nors slinktų valandos lėtai,
Rankas nuvargintų darbai,
Būtų taip pat rami, taiki.
 
Žibučių bus, tikrai žydės,
Žydės žilvitis, baltos plukės,
Prabudęs beržas vėjy supsis,
Paukščių balsais giria aidės.
 
Tegul tik bus diena taiki.