Slinko vakaras juodas iš miško,
Slėpė medžių snieguotas šakas,
Sodo vyšnių, darželio jazmino
Ir senos obelėlės visas.
 
Buvo baltos, tarytum žydėjo,
Sniegą bėrė per dieną dangus.
Krito snaigės ir sukos iš lėto,
Puošė žemę, kelius, takelius.
 
Trumpos dienos vasario, dar trumpos,
O norėjos pabūti ilgiau.
Kaip gerai, kad sužibo žibintas,
Pasidarė šviesiau ir linksmiau.
 
Tegul vakaras blaškos, lai temsta
Žalios eglės, nulinkę beržai.
Pastovėsiu, ištiesęs dar ranką,
Gal nubėgs šaltos snaigės lašais.
 
Bus šilti vakarai, kai gegužis
Šėls ir gundys alyvų žiedais.
Tada aš, prie vartelių prigludęs,
Prisiminsiu, kai puošės kitais.