Jei medžiai prabiltų, ką jie pasakytų?
Apie mus ar gerai atsilieptų?
Ar mes mylime stipriai taip, kaip myli jie,
Apglėbę šaknim vienas kitą.

Jei galėtume skristi kiek norim aukštai,
Jei turėtume dovaną paukščio,
Ar neliktume tyliai ant žemės tupėt
Vien todėl, nes pabūgtume aukščio?

Jeigu baimę iškeistų į meilę nors dienai
Kiekvienas šios žemės žmogus,
Ar suprastų, jog žymiai geriau būt širdingais,
Statyt, o ne griauti namus?

Neturėsime tos išsvajotos taikos,
Kai kasdien viens prieš kitą kovojam.
Ieškodami laimės dažnai nepamatom, 
Kad sutrypiame ją po kojom.