Tiek daug miglos ir palšo rūko
Nevėžio lankose, miške.
Dangaus šviesesnio gabaliuko
Nebeišvyst net dienoje.
 
Nutilo paukščiai, skęsta eglės,
Nebesuprasti kur riba.
Tarp debesų ir juodos žemės
Blausi, vienoda pilkuma.
 
Sušlapo sausis, vėl sušlapo,
Ištirpo sniego patalai,
O šitaip laukėm Naujų Metų,
Žadėjom kęst, jei bus speigai.
 
Savo klaidas gamta ištaiso,
Tikėkim, saulė dar nušvis.
Žiemužė turi gražaus laiko,
Vasary pūgos gal atklys.

.....................................
Blogiau, kad mes po miglą braidom,
Tamsūs žiniasklaidos kerai.
Nebeatskirt, kur tikras veidas,
O kur terlionė, pramanai.
 
Ir tas, ir tas netikęs, kaltas,
Vietoj dainų mirties varpai.
Kaip gi pakelt lietuviams galvas,
Kai tai, kas sava — negerai.
 
Smetona blogas, blogas Škirpa,
Jono Noreikos neminėk.
Atrodo, sukas senos girnos,
Tiesos, Garbės beliks gedėt.