Jei nematai - įsivaizduok,
kaip švelniai šaindien krenta
užmirštos visų ledinės snaigės.

Jų lėtą žingsnį atminty kartok
taip greit supintą,
kai naktis jau baigės.

Jos liūdnos - šypseną padovanok
veide jinai gražiausiai žais
tikėjimu kažko nepaprasto sulaukti

ir naują kelią šilumai širdies paklok
šiandien jo snaigės laukia,
juk su tavim lengviau joms bus užaugti.