Gaidžio pėdomis
išeina šventės,
šalčio bekelėmis,
į kasdienybės klajones.
...................................
Trijų karalių
vedami ir mes,
savaip kartodami
savus gyvenimus,
per dykumas atodūsių,
per džiungles sumaišties,
ieškodami viltingo tako,
ieškodami, klajodami,
tikėdami, svajodami.
Pavasarius priglaudę
prie širdies...