Na ir kas, kad žiema,
Speigais gąsdins mus sausis,
O vasario pūga,
Pusnimis šėls didžiausiom.
 
Gal taip bus, gal nebus,
Pamatysim vėliau.
Reikės – kasim sniegus,
Apsirengsim šilčiau.
 
O kai kovas atklys
Saulės klotu taku,
Netgi kelio griovys
Pasipuoš šalpusniu.
 
Mažas žiedas šypsosis,
Glausim jį prie savęs,
Daug vėliau akys glostys,
Šlaituose žibutes.
 
Pasimirš baltos pusnys,
Rogių kelias šaunus,
Kai balandis išskleis
Pietų vėjo sparnus.
 
Skelbs pavasario pradžią
Vyturėlis laukų,
Atsilieps pempės baloj:
- Mes gyvi, vėl kartu.