(Kai abu Nemuno krantai prie Kauno yra tokie savi)
 
Du krantai – ne dvi sienos,
Abu brangūs, savi.
Du krantai, man kaip vienas,
Amžinai sujungti.
 
Tarp jų Nemunas teka
Akmenuota vaga.
Pakelta vėjo plakas
Baltan smėly banga.
 
Vienoj pusėj namai,
Kur gimiau ir užaugau.
Kitoj pusėj, vėliau,
Sau stačiau stogą saugų.
 
Nuo Netonių krantų,
Nuo Kulautuvos šilo
Į Zapyškį žvelgiu,
Į jo praeitį gilų.
 
Čia bažnyčia brangi,
Čia senolių kapai,
Čia jaunystė graži,
Žalių pievų rūkai.
 
Skrenda mintys, sapnai
Į pavasarius tuos,
Kai žydėjo baltai
Žalios ievos krantuos.
 
Atskubėjęs Šiaurys
Ledo tiltą nuties,
Bet tvirtesnis už jį
Man sukurtas širdies.
 

Raudondvaris - Zapyškis