Pasakyk, kad viskas
išgalvota
ir ateinanti mirtis
bus nešneki,
pasipuošus –
o balta suknelė
ties pečiais tokia siaura,

išsiginsiu
jos neatpažinęs,
nes tamsoj,
nes tik nakčia
sąžinė ir žvaigždės
pakalbėt
nubunda, tik

iš čia
taip gerai įžiūriu
miestus dangaus
ir traškėdamas
dega gaisras
nuosavam
pragare,

pasakyk, kad išgalvoti
tie pašėlusiai
greiti
akordai laiko
ir buvimas ten,
kur paprastai –
esu nereikalingu.