1652.  Meilė ir Vaizduotė – neklystantys Pasauliai. 

1651.  Racionalumas braižo kelią. Dvasingumas tapo Pasaulį. 

1650.  Causa sociale: Šekspyro kalba turi savo laiką ir vietą. 

1649.  Ir Planetą galima užrūstinti. 

1648.  Tariamai pozityvioji pseudomokslų pusė: pateisina bet kokią socialinę ir personalinę spekuliaciją. 

4647.  Culture and Counterculture: veikla yra, kultūros – nėra. 

1646.  Neretai moksliniais vadinami ir darbai, kuriuose nedalyvavo protas. 

1645.  Iš klaidingo veikimo ištakų: suvokti simbolį kaip realybę. 

1644.  Kuo siauresnė adaptacinė zona, tuo spartesnis naujų rūšių susidarymas. 

1643.  Pretekstas toks lankstus dalykas, kad visada įgauna norimą formą. 

1642.  Neteisė anoniminė yra subjektui, bet ne objektui. 

1641.  Corax of Syracuse: ir kovoti negali, ir pabėgti negali. 

1640.  Socialinė vertybinė takoskyra: gatve einančiam nuogam žmogui vienas padrąsinančiai šypsosi, kitas meta akmenį. 

1639.  Vaikščiodamas per tas pačias duris gyvenimo įvairovės nepažinsi. 

1638.  Kai kontekstas turi slaptumo žymą, dialogas nerezultatyvus. 

1637.  Smurtas – pralaimėjusiųjų įrankis. 

1636.  Melagio mele kojos klimpsta it liūne. 

1635.  Tik aklas gali pasiekti finišą, nepastebėjęs, kiek partrenktų dalyvių jis paliko bėgimo trasoje. 

1634.  Laikmečio vertybinių transformacijų šalutinis poveikis: paskata gėriui gąsdina. 

1633.  Medumi kvepiančių svėrių geltonuosius žiedus meile apgaubė baltosios snaigės.