Santrauka:
Šiuo metu daug iečių laužoma dėl miškų kirtimo bei jų apsaugos. Prisipažinsiu, dažnai suskausta širdį ir man,
matant pernelyg išaugusias miškų kirtimų apimtis. Bet man aišku, kad šiame verslo ir besaikio naudojimo pasaulyje paprasčiausi sentimentai nieko nepakeis. Būtina iš esmės keisti požiūrį į patį mišką. Į jį negalima žiūrėti
Vien kaip į ūkinį objektą. Tai ne kviečių ar bulvių laukas, ir ne rąstas ar malkpagalis, kuriuos galima brangiai parduoti. Tai gyva, sudėtinga ekosistema, kuri labai svarbi ir reikalinga ne tik mums, bet ir visam gyvajam pasauliui Žemėje. Kol mes šito neįsisąmoninsime, miškai bus naikinami tiek pas mus, tiek ir visame pasaulyje. Ir jokie, kad ir patys geranoriškiausi pagraudenimai čia nepadės. Būtina kuo greičiau suvokti, kad svarbiausia miško vertė yra tai, kad jis yra! Kaip vanduo, kaip oras...
