Pliusas ir minusas žmoguje nuolat įsitvirtina ir veikia. Jeigu minuso nebūtų, gal jau čia, žemėje, vyrautų rojus... Ne taip paprasta keisti prigimtį.

Gyvename pavojingais laikais. Žmogus apvaldė gamtą dar neišmokęs valdyti savęs. (A. Šveiceris)
Baisiausia, kad žmonės, galvodami, kad jie yra protingiausi ir jų misija žemėje elgtis taip, kaip šaus nikis jiems į galvą.
Baimė neatsirado iš niekur. Visiems gerai žinoma, kad kūdikis iš mamos dar negimus įgauna kai kurias savybes. Jeigu mama buvo strese, gyveno baimėje dėl ateities, tai ko reikia tikėtis iš vaiko? Tokie laikotarpiai buvo du: pirmas – pokario metai, kai visus kamavo nežinia dėl rytojaus. Antras, kai visi pramonės darbuotojai atsidūrė gatvėje.
Masė moterų atsirado turguose gėlyčių pardavinėti. Esu tikra, kad atsiras tokių kietakakčių, kurie pasakys: „Joks darbas žmogaus nežemina“. Tačiau tokios situacijos jie net blogame sapne nebus sapnavę.
Jauni žmones buvo išmokyti meluoti ir apgaudinėti žmones. Juos pavadino „prekybos agentais“ – beverčius daiktus parduoti kaip vertingus.
Daugeliui, negavus darbo Tėvynėje, teko išvažiuoti į nežinią.
Dar reikia priežasčių, kodėl žmonių akyse baimė?