gražus eiliukas ir mintim ir rimavimu. tik liūdnas...

Princese, ne tik tavo vienos kūryboje pastebėjau, kad jauni žmonės linkę rašyti apie visai liūdnus dalykus: ašaras, tuštumą, atgulimą, ir t.t., ir pan. Reikėtų daugiau gyvenimiško azarto, žaismo,daugiau linksmumo pv.:
Mes išėjome tam, kad sugrįštume,
Kad žydėdami niekad nevystume,
Kad bočeliui ant slenksčio į pensiją,
Sukurčiau dar vieną sentensiją!

Visada maloniau skaityti nuotaiką pakeliančius, linksmus eilėraščius, o tokius ū-ū-ū, kaip blogai be namų... pati supranti. Šitas tavo eilėraštis labai geras, bet labai aleliūjinis... Ačiū jei nesugadinau nuotaikos.

O man tokie patinka eiliai, tada skaitai ir pradedi mąstyti apie daug ką:) dėl to ir mažos kladelės ne tokios ryškios, ir skiemenų skaičiavimas pasimiršta :)

Gražus savo liūdesiu.
Pritariu Ezmės pastaboms ir pridedu dar vieną: link niekur -reikėtų „niekur link “arba dar kažkaip kitaip.
Ir apie rimus tiesa: tarp netikėtų(ne(par)(su)grįždamos- lysvėje, kvėpuoti- mosuodamos) yra ir nesurastų.
Bet esmė tikrai puiki ir man patinkanti. :)

Perskaitau ir svarbiausia, ko norėčiau- tai žinoti:
negi iš tikrųjų nėra kitokio pasirinkimo išėjimui, o tik :" link niekur", ar "į nieką, į tuštumą" ir panašiai.
O jeigu yra, kodėl renkamasi toks išėjimas?
Princesė šį kartą mane sudomino iš eilėraščio teksto iškylančiais klausimais.