← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/88962

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2017-02-03 05:47:42

Tikras raštas. Kaip gyvenimas, kuris  čia netgi stumtelėtas į priekį.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-02-01 08:03:07

Mane žavi Jūsų sugebėjimas išgryninti tai, kas gyvenime svarbiausia. 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2017-01-31 19:48:03

Vertinimas to, kas nei pastveriama, nei perkama, nei parduodama yra sudėtingas užsiėmimas, tačiau Autorei pavyksta ir įvertinti, ir užgriebti, ir įtikinti. Pilnaviduriai Jūsų tekstai. 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-01-31 19:25:52

Būna, šmėsteli mintys apie tai, kas darosi su pasauliu, bet jos ateina ir išeina. Tačiau kai kas nors visgi pasiekia sąmonę, užgniaužia orą:
Kokie kareiviukai po šio karo, praėjus pavojui, atvers masyvias duris ir pakvies išeiti? Į kokį pasaulį? Ar bebus kam pakviesti? Ar bebus kam išeiti?
Oras kaip gyvybės gurkšnis (tiesiogiai). Ir kaip simbolis to, kas vyksta ar gali įvykti. nebūtinai turi kilti karas.
 
Mano patarimas ateinančiai kartai – iš patirties – pasirūpinkit, be visų kitų prabangos įrenginių, patikimai apsirūpinti deguonimi. > kas tą patikimumą nustatys? Oras (deguonis) neuždaromas nei į stiklainį, nei į kitokį rezervuarą, neįkainojamas. Tas oras netgi nenusakomas, nebent gan kukliais žodžiais tikrosios vertybės.