Dažnai perskaitau; ačiū, Dalija. Ir pagalvoju, ar aš kada  taip taręs? Nugi neapsimenu. Man atrodo, kad  dažniausiai  sakau:  turtingai, gyvename, Dalija. Ne tik dabartimi, bet ir praeitimi..   

taip paprastai ir labai jautriai

Paskutinis sakinys… septynetas paskutinių žodžių.

...sukrėtė...taip paprastai nepaprasta,dėkui...

Skaitau ir kas kartą žaviuosi jūsų talentu perteikti viską, ką rašot gyvai. Tarsi atminties ir jausmo lopinėliai būtų persodinti laikinai išgyventi jūsų prisiminimus,— nepaprastai jautrius ir įžvalgius. Visa tai — gyvenimas, ne išmislai... Ir nesvarbu ar tai skausmingi, ar džiugūs įvykiai— visa tai tikra. Ir apima ramybė ir žinojimas, kad viskas laikina. Tik srūvanti meilės versmė. Viskam... Ačiū, Dalija.

Išėjimas už savęs, bet matymas per save - Jūsų kūrybos jautrių pasakojimų savybė. Dėkui už visas ribas ir užribius. Be intrigų sukurtas gilus siužetas. Vėl tas pojūtis, kad gyvenimo tirštumas susėmėte saujomis dėka savo labai jautrios sielos. Dėkui už pasidalinimą.