Gal moteris kaip gimdytoja, visko pradžia… ir atitinka citatą. Visgi Apsėstasis eina daugiau per aistrą (o kiek aistroje išminties?). Ar visi moters šamanavimai (gebėjimas pritraukti, užburti) yra savotiška Būties išmintis?
 
Gražiai, gan taikliai išreikštas ištirpimas sraute, troškulys, trauka, įtampa.
Vargeta… protas nori sakyti ne, bet kartu yra taip. Dėl malonės troškimo, iškrovos geismo, veikiant visuotinei aistrai (tačiau jei kalbame apie visuotinybę, Būtį, tai ir moterį, tegul ir kaip slėpiningąjį pradą, aistra veikia, vieno pranašesnio nėra, moteris irgi apsėstoji. O gal ne?).
 
Pabaiga labiau dienoraštinė, su pamąstymu-aiškinimu, gal ir per daug prasklaidyta pradžios vasarvidžio lapija su šešėliais.
Bendrai – Apsėstasis gražesnis už citatą (ji tik atspirties taškas?). Citata teorijos, filosofija (nenuleidžiant šamanizmo iki instinktų, nors tai atrodo paradoksalu, kai kalbama apie prigimtį). Apsėstasis su viskuo, ogi burtas nenyksta.
Galbūt mano mintys prieštaringos ir ne viskas iki gilumų suprasta, o galbūt toks supratimas kyla iš to, kad viską galima žvalgyti įvairiais aspektais. Idealiuoju, racionaliuoju, gal ir visai gyvenimišku, žemišku, kur visgi dažnai išmintys kitokios...

O ji tiktai moteris... Vyras laisva valia pasirinko pažinimą per moterį.

~~aš tik jo dalis, belaikė nuostabos akimirka...
-----------------------------------------------
Baik, esi Visata. O  kaip tos  akimirkos dėliojasi, argi tau, kaip Visatai, labai svarbu?
 Na,  gal,  na gal tuomet, kai ateiname  prie kleboniškos. Tad gal ir nesusireikšminkime.
Būk drūtas. Gerų Tau švenčių, dar geresnių, drūtesnių Naujųjų...