Ai, leisk pasijuokti. Seniai jau tai dariau. O iš tikrųjųju maniau, kad ir mane jau galima kišti į morgą. Bet va, skaitau ir net juokiuosi..
„Taip beldė, kad net mirusį pribeldė – jis ne miręs buvo, tik sąmonę praradęs, o morge šalta, tai ir atsigaivelėjo. Išgirdę saviškio balsą, žydai dar labiau ėmė belsti. Ir jis pats purto, žadina sargą:
– Išleisk, žiūrėk, aš gyvas...
– Tylėk, daktaras geriau žino, gyvas tu ar negyvas!“
Vėliau dar perskaitysiu vieną. O perskaitytas raštas geras ir nujaučiu, kad visumoje visas kūrinys bus ne tik geras, bet ir reiklaingas.
Iki.
Prasminga pradžia apie grūdą. Nors pabaigoje mirusi svetimas vaikas Liza tarsi baigia vienišos bevaikės Rachelės nelengvai, veikiant įvairioms aplinkybėms, bet jau subrendusį planą (misiją), visgi apsakymas tęsis. Dabar dar minčių sūkuriais, įvykių aprašymu grįsta įžanga. (Sakau todėl, kad nedaug pakoregavus galėtų ir dabar nulūžti vieno Medžio-žmogaus gyvenimas. Ir būti kita kito istorija).
Bet yra Vasiliokas, dar dvi mergaitės, galimi visokie kitokie variantai. Įdomu.
Visada labai įdomu skaityti likimus...
(savo nuožiūra atskyriau pastraipas).
Pasakojimas įtraukia ir pulsuoja mintyse iki paskutinio sakinio. Jūsų kūryba pakylėta iki bendražmogiškų jausenų, trapi, tyra, tikra, sukrečianti ir vaizdinga - tikra gyvenimo drobė. Lauksiu tęsinio.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-10-15 18:46:16
Ai, leisk pasijuokti. Seniai jau tai dariau. O iš tikrųjųju maniau, kad ir mane jau galima kišti į morgą. Bet va, skaitau ir net juokiuosi..
„Taip beldė, kad net mirusį pribeldė – jis ne miręs buvo, tik sąmonę praradęs, o morge šalta, tai ir atsigaivelėjo. Išgirdę saviškio balsą, žydai dar labiau ėmė belsti. Ir jis pats purto, žadina sargą:
– Išleisk, žiūrėk, aš gyvas...
– Tylėk, daktaras geriau žino, gyvas tu ar negyvas!“
Vėliau dar perskaitysiu vieną. O perskaitytas raštas geras ir nujaučiu, kad visumoje visas kūrinys bus ne tik geras, bet ir reiklaingas.
Iki.
Anonimas
Sukurta: 2016-10-13 21:38:49
puiki pradžia veržiuosi skaityti toliau
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-10-11 23:58:34
Prasminga pradžia apie grūdą. Nors pabaigoje mirusi svetimas vaikas Liza tarsi baigia vienišos bevaikės Rachelės nelengvai, veikiant įvairioms aplinkybėms, bet jau subrendusį planą (misiją), visgi apsakymas tęsis. Dabar dar minčių sūkuriais, įvykių aprašymu grįsta įžanga. (Sakau todėl, kad nedaug pakoregavus galėtų ir dabar nulūžti vieno Medžio-žmogaus gyvenimas. Ir būti kita kito istorija).
Bet yra Vasiliokas, dar dvi mergaitės, galimi visokie kitokie variantai. Įdomu.
Visada labai įdomu skaityti likimus...
(savo nuožiūra atskyriau pastraipas).
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-11 19:47:39
jaudinanti istorija, gyva, jausminga, žmonės tarsi gyvi , su savo skausmais ir džiaugsmais.Paliko didelį įspūdį.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-10-11 14:06:27
Pasakojimas įtraukia ir pulsuoja mintyse iki paskutinio sakinio. Jūsų kūryba pakylėta iki bendražmogiškų jausenų, trapi, tyra, tikra, sukrečianti ir vaizdinga - tikra gyvenimo drobė. Lauksiu tęsinio.