← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/84083

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-03-12 17:35:46

Gera istorija, puikiai perteikta 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-03-12 17:13:39

Pirmiausia, įtaigiai perteikta (sukurta?) atmosfera  (atminty stojo labai panašus vaizdas, susidėjęs iš pasakojimų apie to meto rajonų gydytojus, tad nesunkiai suprantamos santykių peripetijos): kasdieninis darbas (galima sakyti, tarnystė), įtampa, atsakomybė, čia pat – lojalumo partijai,  išverstaskūriškumo, karjeros, išdavysčių bjaurastis.
Numanoma čia permainų (politinė) situacija, bet per siužetą ateina ir bendra mintis: apie žmogaus laikyseną, nepriklausantį nuo laiko dvasios padorumą, tikėjimą, kad ir kitas turėtų taip... (gal tai net ne tikėjimas, o asmenybės pagrindas).
Juk tu viską žinojai, kodėl negalėjai žmogiškai pasakyti – kaip tai universalu…  
 
(Ten, kur prasideda grįžtamieji daktaro žygiai, galima pamažinti į darbą, iš darbo, priimti).

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-03-12 16:19:39

Tai jau taip...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-12 16:10:17

Prasminga novelė. Gaila, bet panašūs atvejai jau beveik nieko nebestebino. Gal tik mano kelyje pasitaikydavo.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-03-12 08:55:33

Mūsų likimus kala aplinkos kūjis, bet gulime ant savo vertybių priekalo...Svarbu, kad iš viso darbo neišeitų šnipštas...Puikus tekstas, verčiantis susimąstyti. Dėkui.