Gražiai parašyta. Graudokas, bet blaivus žvilgsnis į laiką, visa ko prasmę.
Net senovinės nasturcijos (nastùrta, -os) čia reikalingos – atminčiai.
Senosiose kapinėse pražydusi skiepyta alyva su „laimėmis“ irgi atsiradusi iš savos patirties, bet primena „Manęs dar nebuvo…“ – tema amžina.
Taigi, laikas aplanko ir kapines.
O atmintis gyva tol, kol gyvas bent vienas atsimenantis. Kaip ten toliau, kas žino.
Jautrus, turtingas apmąstymais tekstas - jūsų stilius. Kapinės, mirtis ir žydėjimas kaip tai aplinkai priešingybė...O iš esmės tai vėl santykiai - su gyvais, su mirusiais...Lyg atskaitos taškas žmogiškumui. Dėkui už malonumą skaityti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-03 17:01:42
Miela vėl gyventi jūsų gyvoj dokumentikoj, alsuojančioj tikrumu ir amžiniškumu...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-02 15:52:12
Gražiai parašyta. Graudokas, bet blaivus žvilgsnis į laiką, visa ko prasmę.
Net senovinės nasturcijos (nastùrta, -os) čia reikalingos – atminčiai.
Senosiose kapinėse pražydusi skiepyta alyva su „laimėmis“ irgi atsiradusi iš savos patirties, bet primena „Manęs dar nebuvo…“ – tema amžina.
Taigi, laikas aplanko ir kapines.
O atmintis gyva tol, kol gyvas bent vienas atsimenantis. Kaip ten toliau, kas žino.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-03-02 07:49:40
Jautrus, turtingas apmąstymais tekstas - jūsų stilius. Kapinės, mirtis ir žydėjimas kaip tai aplinkai priešingybė...O iš esmės tai vėl santykiai - su gyvais, su mirusiais...Lyg atskaitos taškas žmogiškumui. Dėkui už malonumą skaityti.