Perteklinio sudaiktėjimo problemas sukelia nevaldomas noras daiktų turėti. Kitais atvejais padeda šiukšlių konteineris. O tvarka kiekvieno supratimu yra vis kitokia. Pamąstymas, tikėtina, kilęs iš nesutarimo apie daiktų vietą. 

Aišku, apie ką mąstoma, bet trys paskutinės eilutės nelabai. Kokia žinia? Man, pavyzdžiui, geriau būtų paklausus (ironiškai) Iš kur ta tvarka? Geriau suktųsi absurdo ratelis.
Ir gale pritrauktas dėl skambumo. Porą baigiamųjų eilučių gludinčiau.

Vieni nekreipia dėmesio į tvarką, kur ką darė ten viską paliko (yra liaudiškas posakis, bet tiek to nepriminsiu ir nevarginsiu savo pirštelių, nes visi žino), perlipo ir nuėjo, o kitiems belieka eiti iš paskos ir dėti į vietas, kad sekantį kartą būtų galima rasti tuos daiktus. Taip ir gyvenime. Bandome sukilnoti į vietas, bet ne visada gaunasi taip, kaip norime, nes ne viskas priklauso tik nuo mūsų.
Ramybė yra reliatyvi sąvoka. Ją aktyviame gyvenime beveik neįmanoma pasiekti.