labai gražiai aprašyti šešėliai.
protingas tas vilkas. atnešė net kelias šaknis. įdomu kur jas rado, kaip atkapstė. juk aplinkui siaučia pūga. krenta sniegas.
 

Tebeieškant.
Tęsinys ir papildymas. Ryškiausia gija – merginos pojūčiai, vilko globa, žmogaus noras kalbėti. Bet ir šventės be žodžių, jutiminės šventės jaudulys.
Tiesa, jei siekiama rodyti šešėlinį bendravimą, kažkaip keistai skamba vilko profesionalumas
(Kartais atrodydavo, jog jis supranta, tačiau kitais atvejais Dorsi nebuvo tikra, mat baltasis profesionaliai maskavo savo emocijas). Ir merginos racionalumo pėdsakų šįkart nemažai (problemų supratimas ir aiškinimas), o tai kažkur veda, nuo šešėlių pasaulio tolina. Kol kas nei šen, nei ten.
 
Daugiau galiu pasakyti apie raštą. Į platesnius samprotavimus apie stilių nesileisime.
Tik kai kurie pastebėjimai:
 
stoikiškai – stoikas, stoicizmas, bet stojiškai (pan. kaip archaika, bet archajinis, heroika, bet herojiškas)
praminti tuos pačius takus per naujo > per nauja(-ą)? > iš naujo
kartas nuo karto > kartais, retkarčiais, kartkartėmis ar pan.
pakeisčiau ir sukilo (> pakilo) temperatūra, suvienodinčiau gėrimą ir gėralą; veiksniam gėrimui > veiksmingam
 
šešėliai garsiai besišypsodami > taip, iš fantastikos srities…
 
Reikėtų pataisyti sakinius:
Prisiminusi ji susirado kuprinėje vaistinę šaknį, tačiau augalas buvo nutriušusias, paskutinis.
Merginos šešėliai dar ir dar kartą vijosi apie vilko,… > vilką? (vengtinas dar ir dar kartą > vis, iš naujo, nepaliaudami ar kt.); toliau – apsivijo baltojo (linksnis).
 
Kitus pataisymus, manau, pastebėsite.

Gražu, kad šešėliai pradėjo kalbėtis. Sėkmės.