← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/80925

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-08-16 21:32:02

Nekviesk daugiau į skilusį rytojų...

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-08-16 18:03:27

Nuoskauda visada skubina ir dažnai pametėja skaudžius žodžius.
Šalia maldos ir degimo jie trikdo ir kelia gailestį...

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2015-08-16 16:27:28

      Gražus romansas. Gražu kad paprastas ir šviežias.
 
      Pabaigos tikrai reiktų peržiūrėti turinį ir formą.
 
 
 

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-08-16 14:36:37

Niekad nesuplaku autoriaus su menamu kūrinio veikėju.
Puikiai įsiasmeninta! Mano nuomone, paskutinės 2 eilutės
(gal ne vietoj ar ne laiku išsprūdusios!) – dar vieta pamąstyti...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2015-08-16 14:13:10

Užjaučiu,  bet  su šypsena  iki  ausų...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-08-16 10:45:56

juntama širdgėla

Vartotojas (-a): Pisha

Sukurta: 2015-08-16 09:29:38

"Atleidai tartum kumetį / Tikėdama – ateis?.." - čia randu ir vilties, ir priekaišto, ir pykčio. Jiegu jau tikrai viskas sumindyta, tad nėra net ko svarstyti, jog "Negrįšiu ir nerinksiu jau –" - tas jau tarsi jau buvo taip dar ir dar kartą. Gal jau gana?

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2015-08-16 00:37:55

Tegul greičiau ateina tas ruduo...

Ir rudenį užuojautos
Su lapais nubyrės.